Praėjusią savaitę priimtas Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto sprendimas dėl dviejų oro linijų bendrovių ginčo parodė pavyzdį, kaip kelerius metus trunkantį bylinėjimąsi galima pakeisti operatyviai pasiektu galutiniu ir privalomu vykdyti sprendimu.
Pirmasis Lietuvos aviakompanijos „Air Lituanica“ skrydis į Briuselį, bendradarbiaujant su Estijos oro linijų bendrove „Estonian Air“, įvyko 2013 m. birželį, bet oro vežėjų bendradarbiavimas truko gerokai trumpiau nei tikėtasi. Tų pačių metų lapkritį „Estonian Air“ ne tik nutraukė bendradarbiavimo sutartis, bet ir atsisakė grąžinti „Air Lituanica“ pagal sutartis priklausančias sumas.
Iš „Air Lituanica“ vertėtų pasimokyti
2013-aisiais, pasirašydami bendradarbiavimo sutartis ir planuodami ilgalaikį bendradarbiavimą, kaimyninių valstybių oro vežėjai mažiausiai tikėjosi konfliktų, vis dėlto šalys sutartyse numatė, kad ginčus, jei tokių kiltų, spręs ne Lietuvos ar Estijos valstybiniuose teismuose, bet arbitraže.
„Air Lituanica“ ir „Estonian Air“ yra puikus pavyzdys, kaip galima efektyviai spręsti net ir sudėtingus bei konkrečios srities žinių reikalaujančius ginčus. Bendromis kliento ir teisininkų komandos pastangomis pavyko apginti Lietuvos vežėjo ir bendrai valstybės interesus“, – sako advokatė, „Air Lituanica“ atstovavusios advokatų kontoros LAWIN asocijuota teisininkė Giedrė Aukštuolienė.
Bendrovių bendros veiklos pradžioje priimtas susitarimas suteikė galimybę „Air Lituanica“ itin operatyviai pasiekti galutinį ir privalomą arbitražo sprendimą ginče su „Estonian Air“. „Air Lituanica“ vadovas Gytis Gumuliauskas įsitikinęs, kad sprendimas atsisakyti valstybių teismų jurisdikcijos ir ginčus spręsti arbitražu daugiau nei pasiteisino.
„Tuo atveju, jei būtume turėję kreiptis į Estijos teismą dėl skolos iš nacionalinio Estijos oro vežėjo, kuris ir taip turi finansinių sunkumų, priteisimo, būtume susidūrę su galimo šališkumo sprendžiant ginčą Estijos teisme rizika“, – sako G. Gumuliauskas.
LAWIN advokatė G. Aukštuolienė pastebi, kad arbitražo teismas „Air Lituanica“ priklausančią sumą priteisė praėjus vos 11 mėnesių nuo ginčo inicijavimo. Pasak advokatės, tuo atveju, jei šalys nebūtų susitarusios dėl arbitražo, „Air Lituanica“ būtų turėjusi teikti ieškinį Estijos valstybės teisme, o tai būtų reiškę mažiausiai dvi, o gal ir tris teismines instancijas ir, atitinkamai, kelerius metus trukusį bylinėjimąsi: „Šiuo konkrečiu atveju greitas ginčo išsprendimas klientui turėjo itin didelę reikšmę, todėl nuo pat pradžių ėmėmės visų įmanomų priemonių, kad ginčas būtų išspręstas kuo operatyviau.“
Pasaulinė statistika nuteikia optimistiškai
Pasaulinės statistikos duomenimis, apie 90 proc. arbitražo sprendimų įvykdoma geranoriškai, be priverstinių procedūrų, reikalaujančių papildomų laiko ir finansinių išteklių.
„Nors arbitražo sprendimas priimtas, tai dar nereiškia, kad „Estonian Air“ jau pervedė priteistą sumą į „Air Lituanica“ sąskaitą. Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad dažniausiai arbitražo sprendimai vykdomi geranoriškai, todėl tikėtina, kad ir „Estonian Air“ šį arbitražo sprendimą įvykdys artimiausiu metu, nedelsdama“, – pastebi advokatė.
G. Aukštuolienės teigimu, šiandien visame pasaulyje arbitražas pripažįstamas kaip lygiavertė alternatyva ginčų sprendimui teisme. Sudarydami sutartis šį ginčų sprendimo būdą itin dažnai renkasi skirtingų valstybių subjektai, nes tokiu atveju užtikrinama, kad ginčą spręs nepriklausomi pačių šalių paskirti arbitrai, kurių kompetencija, kvalifikacija ir nešališkumu pačios šalys visiškai pasitiki. Be to, arbitražo sprendimas supaprastinta tvarka pripažįstamas ir gali būti vykdomas daugiau nei 150 valstybių, kurios yra prisijungusios prie Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Vienoje iš Europos Sąjungos valstybių priimtas valstybės teismo sprendimas supaprastinta tvarka pripažįstamas tik ES viduje, todėl arbitražo sprendimo neįvykdymo rizika sumažėja iki minimumo. Tuo atveju, jei dėl kažkokių priežasčių šalis, prieš kurią priimtas sprendimas, atsisako jį vykdyti geranoriškai, šis sprendimas gali būti pripažįstamas ir priverstinai vykdomas bet kurioje šalyje, prisijungusioje prie Niujorko konvencijos.
„Arbitražas jau užsitikrino savo pozicijas ir Lietuvoje. Klientai, sudarydami sutartis tiek su Lietuvos, tiek užsienio subjektais, ginčų sprendimo nuostatoms skiria vis didesnį dėmesį ir vis dažniau, įvertinę visas aplinkybes, sudaro susitarimus dėl ginčų sprendimo arbitražu. Ši praktika labai sveikintina, nes konflikto metu tampa sudėtinga, o dažnai ir neįmanoma, susitarti ne tik dėl ginčų sprendimo būdo, bet ir mažiausių smulkmenų, nors tokia galimybė ir yra“, – teigia G. Aukštuolienė.
Sudaryti susitarimą dėl arbitražo yra visiškai nesudėtinga net ir advokatų paslaugomis nesinaudojančioms šalims. Kadangi visos didžiosios arbitražo institucijos savo interneto svetainėse pateikia ne tik išsamias ginčų sprendimui taikomas arbitražo taisykles, įkainius, bet ir rekomenduojamus susitarimus dėl arbitražo (pavyzdžiui, Vilniaus komercinio arbitražo teismas savo tinklalapyje www.arbitrazas.lt pateikia siūlomas arbitražinių susitarimų (išlygų) formuluotes lietuvių, anglų ir rusų kalbomis), dažnai pakanka tiesiog perkelti siūlomą susitarimo formuluotę į sutartį. Advokatė pastebi, kad teisininkų pagalbos prireikia tik tuo atveju, jei susiduriama su nestandartine situacija, reikalaujančia papildomų saugiklių šalims, arba tiesiog reikia patarimo, kurią arbitražo instituciją konkrečiu atveju rekomenduotina rinktis.
