Gegužės 18 d. Lietuvos diplomatai ir komercijos atašė dalyvaus tarptautinėje inžinerinės pramonės parodoje „Balttechnika 2016“, kurios metu konferencijoje susitiks su šio sektoriaus įmonių atstovais, dalyvaus Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) rengiamoje diskusijoje apie Lietuvos inžinerinės pramonės potencialą užsienyje. Trečiadienį vyksiančio renginio moderatorius, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos išorinių ekonominių santykių departamento direktorius, Simonas Šatūnas pažymi, kad ši konferencija skirta visoms įmonėms, kurios jau pajėgios eksportuoti, dirbti su užsienio partneriais ir norėtų susipažinti su diplomatais ir komercijos atašė, dirbančiais ne tik Europos Sąjungos šalyse, bet ir Kinijoje, Japonijoje, JAV, Brazilijoje, NVS šalyse, P. Kaukazo šalyse, Afrikoje, Indijoje. Taip pat įmonėms, ieškančioms kontaktų užsienio rinkose, kuriose nori pasigirti apie savo unikalius produktus. Plačiau apie Lietuvos eksporto aktualijas ir apie tai, kodėl ir kam verta dalyvauti šioje konferencijoje, komentuoja jos moderatorius S. Šatūnas.
– Kokius lūkesčius gali kelti ir kokių galimybių tikėtis tie, kurie apsispręs dalyvauti Diplomatų konferencijoje?
– Suprantame, kad verslas dažnai savo eksporto partnerius susiranda tiesiogiai – dalyvaudamos specializuotose užsienio parodose, dalyvaudamos tiekimo konkursuose ir pan. Ši konferencija – unikali proga susipažinti su LR ambasadose dirbančiais žmonėmis. Neretai galvojama, kad galbūt diplomatai neturi verslo kontaktų, tačiau taip nėra. Europos Sąjungos šalių diplomatai ir komercijos atašė nuolat ir betarpiškai bendradarbiauja su didelėmis įmonėmis, jas pažįsta, supranta jų veiklą ir pajėgumus. Į Ambasadas ir komercijos atašė dažnai suplaukia labai daug informacijos apie verslą konkrečioje šalyje. Jie gerai išmano tos šalies politinę, socialinę, ekonominę situaciją. Gali pasidalinti savo įžvalgomis, patarimais, o pažinodami atitinkamoje srityje dirbančius žmones, pasitaikius progai gali juos pristatyti potencialiam verslo partneriui užsienyje, padėti surasti vieniems kitus.
Įmonės, dalyvaudamos šioje konferencijoje, turės progą tiesiogiai susipažinti su reikiamais žmonėmis užsienio šalyse, todėl kviečiu pasinaudoti šia unikalia galimybe ir nepraleisti progos.
– Kaip vertinamos Lietuvos inžinerinės pramonės tendencijos, galimybės eksporto rinkose?
– Lietuvos inžinerinė pramonė – vienas iš svarbiausių mūsų ekonomikos sektorių ir eksporto variklių. Šis sektorius generuoja 23 proc. bendrosios pridėtinės vertės, 73 proc. jo produkcijos yra eksportuojama, jame dirba apie 31 tūkst. darbuotojų, o įmonių pardavimai kasmet viršija 3 mlrd. eurų. Ūkio ministerijos atliktos Lietuvos tikslinių eksporto rinkų (Švedija, Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, JAV, Ukraina, Kinija, Izraelis, Japonija) analizės rezultatai taip pat patvirtina, kad mūsų inžinerinė pramonė ne tik rado nišas savo produkcijai visose šiose rinkose, bet turi galimybių ir toliau jose plėstis.
Apskritai inžinerinės pramonės produktai, paslaugos ir sprendimai neturi sienų. Jie globalūs. Tam palanki ir pasaulinės prekybos sistema ir sąlygos – šio sektoriaus prekyboje beveik nėra muitų arba jie minimalūs. Valstybės nuolat siekia lengvinti prekybą šiomis prekėmis ir gaminiais. Taigi, šis sektorius turi didžiulį potencialą, ir mes, diplomatai, norime kiek įmanoma daugiau išgirsti apie Lietuvos įmones ir prisidėti prie jų sėkmės pasaulyje.
– Kokios Lietuvos įmonių stiprybės ir investicijų tendencijos?
– Lietuvos įmonės pasižymi lankstumu, globalumu, dirba kokybiškai ir greitai. Beje, su šiuo sektoriumi susijusios ir užsienio šalių investicijos, nes kitos šalys, patikėjusios Lietuvos inžinerinės pramonės specialistais ir įmonėmis, nutaria ne tik pirkti gaminius iš Lietuvos įmonių, bet patiki ir kitų paslaugų įgyvendinimą, pradeda bendradarbiavimą ir galiausiai perkelia gamybą.
– Kuriose šalyse ir kokie lietuviški eksportuojami gaminiai konkurencingiausi?
– Tenka nuolat girdėti apie Lietuvos įmonių sėkmę ne tik Europos Sąjungoje, bet ir JAV, Japonijoje, arabų kraštuose. Per keletą praėjusių metų šiame sektoriuje sparčiausiai augo metalo ir elektronikos gamyba užsiimančių įmonių skaičius, o daugiausiai 2015 m. buvo eksportuota plastiko ir jo dirbinių (1,3 mlrd. Eur), metalo gaminių, mašinų, mechaninių įrenginių ir jų dalių (1,9 mlrd. Eur), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (1,5 mlrd. Eur), precizinių saulės, fotonikos ir medicinos prietaisų ir aparatų ar jų dalių (0,5 mlrd. Eur).
– Kokią pagalbą teikia valstybė įmonėms, kurios siekia vystyti ar pradėti eksportą į užsienio šalis?
– Užsienio reikalų ministerija ir diplomatinių atstovybių užsienyje tinklas (daugiau nei 50 taškų visame pasaulyje) verslui naujas rinkas padeda atverti diplomatinėmis priemonėmis (žmogiškais atsakingo diplomato skambučiais ir kvietimais susitikti su mūsų verslo atstovais, ekonominės diplomatijos vizitais).
Ūkio ministerija turi tokias paramos verslui priemones kaip „Naujos galimybės LT“, „Expo sertifikatas LT“, „Expo konsultantas LT“, „Verslo klasteris“, „Faktoringas LT“. Pavyzdžiui, Ūkio ministerijos šiuo metu rengiama paramos verslui priemonė yra „Expo konsultantas“. Priemone siekiama suteikti reikiamą informacinę, konsultacinę metodinę ir kitą paramą eksporto, potencialių rinkų paieškos klausimais. Pagal šią priemonę mažos ir vidutinės įmonės galės konsultuotis su Nacionalinio verslo konsultantų tinklo atstovais, o kompensaciją už gautas paslaugas gaus per UAB „INVEGA“ pateikdami supaprastintos formos paraišką. Iš viso pagal šią priemonę numatoma išdalinti 11,6 mln. eurų. Kvietimą planuojama paskelbti 2016 m. III ketvirtyje.
– Kurios šalys yra „sudėtingiausios“ Lietuvos eksportui, o kurios atviresnės mūsų šalies verslo plėtrai?
– Žinoma, sunkiausios tos šalys, kurios nesilaiko tarptautinės prekybos taisyklių, kurios nėra Pasaulio Prekybos organizacijos šalys. Arba jei yra – kaip, pavyzdžiui, Rusija – ne visuomet laikosi nustatytų taisyklių ir mėgsta įsivesti naujus, nenumatytus kokybinius, techninius reikalavimus ir standartus. Lietuvos verslas noriai dirba ir randa partnerius Vakarų demokratijose – ES, JAV. Vis daugiau įdirbio daroma Japonijoje, aktyviai domimasi Kinija, tiesa, daugiau maisto pramonės produktų eksporte. Domina Artimųjų Rytų kraštai, Afrikos šalys, tačiau šios rinkos dar nėra gerai žinomos, jos nelaikomos „namų rinkomis“, kaip kad ES šalys, ypač Skandinavijos šalys ar Vokietija.
Susitikimas su diplomatais, atstovaujančiais Lietuvai 41-oje valstybėje, su Lietuvos politikais, pareigūnais, verslo asociacijų, eksportą ir investicijas skatinančių agentūrų atstovais bei verslo konsultantais vyks gegužės 18 d., parodos „Balttechnika 2016“ metu, parodų rūmuose „Litexpo“. Gegužės 19 d. Lietuvos inžinerinės pramonės atstovai, akademinė bendruomenė ir valstybės institucijų atstovai kviečiami į dar vieną aktualią konferenciją, pirmą kartą rengiamą Lietuvoje – „Industrie 4.0“. Užsiregistravus, dalyvavimas „Balttechnika 2016“ parodos renginiuose nemokamas. Daugiau informacijos: http://litexpo.lt/lt/event/120/show.
Papildoma informacija:
Akvilė Andriuškaitė
Strateginės komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ projektų vadybininkė
8 612 37091, akvile@omconsulting.lt
