BTA: po skaudžių nelaimių išauga gyvūnų draudimo poreikis

Lietuvos banko duomenimis, per aštuonerius šių metų mėnesius gyvūnų draudimas šalies ne gyvybės draudimo bendrovėms sugeneravo 4,6 mln. litų įmokų. Pastarasis priklauso turto draudimo sektoriui ir sudaro tik 2,5 proc., pasėlių draudimas – 7,8 proc., o likusią turto draudimo dalį sudaro kito fizinių bei juridinių asmenų turto draudimas.
Iš viso turto draudimas Lietuvoje per 2014 m. aštuonis mėnesius sugeneravo virš 183,1 mln. litų įmokų, buvo sudaryta daugiau kaip 450 tūkst. polisų, iš jų gyvūnų draudimo sutarčių – kiek daugiau nei 4 tūkst.
„Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiai dienai Lietuvoje auginama virš 750 tūkst. galvijų ir keli šimtai tūkstančių gyvulių bei kitų gyvūnų. Tikslaus skaičiaus pasakyti negalime, nes pagal Lietuvos įstatymus kol kas privalu registruoti tik karves, kurių pieną ar mėsą ketinama priduoti, tačiau neseniai šalies ūkį nusiaubus kiaulių marui, imta įteisinti ir pastarųjų registravimą. Deja, Lietuvos ūkininkai tik nutikus didelei nelaimei prisimena draudimą ir įvertina jo svarbą. Galbūt nelaimingas atsitikimas, dėl kurio krito vienas ar du gyvuliai, ir neatneš kritinių nuostolių stambiesiems ūkininkams, tačiau tai tikrai atsilieps smulkesniems. Vis tik, neseniai per šalį nuvilnijęs kiaulių maras akivaizdžiai parodė, kiek daug problemų jis gali sukelti ilgus metus augintai bei puoselėtai didžiulei fermai. Be abejo, po tokių įvykių poreikis draustis drastiškai išauga, tačiau siautėjant epidemijai, tai tikrai sudėtinga – draudikai nepaprastai atsargūs. Tačiau nėra neįmanoma“, – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Insurance Company” SE filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius.
Pasak G. Markevičiaus, šiandien Lietuvoje draudimu yra pasirūpinę kone visų paukštynų savininkai, ir tai, matyt, prieš dešimt metų šalį alinusio paukščių gripo grėsmės pasekmė. Tuo tarpu nei karvių nei kitų galvijų ar gyvulių epideminių ligų Lietuvoje nebuvo jau apie dvidešimt metų. Todėl pastarosios fermos ne tik nesirūpina gyvūnų draudimu, tačiau neapsisaugo net ir nuo gaisro rizikos. Jeigu staiga nutiktų nelaimė, užeitų pavojinga galvijams liga ar kažkokiu būdu būtų apkrėstas karvių pienas, šalies ekonomika patirtų didelių sunkumų. Na o gaisro pavojus visuomet yra netikėtas ir naikina viską be gailesčio. Ūkininkai patirtų milžiniškus nuostolius ir vargu ar visi sugebėtų iš naujo atgaivinti savo pragyvenimo šaltinį.
BTA duomenimis, daugiausia galvijų apdrausta Pietų ir Rytų Lietuvoje. Atsakingiausiai į ūkininkavimo pavojus žiūri Alytaus, Jonavos ir Panevėžio rajonų ūkininkai. Džiugu, kad ir kiti rajonai stiebiasi: vien Vakarų Lietuvoje šis draudimas išaugo tris kartus, kituose rajonuose irgi pastebimas vienoks ar kitoks augimas.
Pasak G. Markevičiaus, daugiausia šalies ūkininkai draudžia paukščius ir galvijus, kiek mažiau – avis ir kartais – arklius. Beveik visuomet draudimu pasirūpina brangiakailius žvėrelius ar kitus neįprastus gyvūnus veisiantys ūkininkai.
„BTA Insurance Company“ SE filialas pernai pasirašė virš 186 mln. litų įmokų, o tai yra 17 proc. daugiau nei 2012 m. Bendrovės draudimo portfelyje daugiausiai augo kasko draudimo rūšis (56 proc.), antroje vietoje – bendrosios civilinės atsakomybės draudimas (45,5 proc.), trečioje – nelaimingų atsitikimų draudimas (37,6 proc.). Ne gyvybės draudimo bendrovė pernai klientams Lietuvoje atlygino 89,83 mln. litų, o šiuo metu kas valandą išmoka daugiau kaip 34 tūkstančius litų draudimo išmokų, kas 3 minutes užregistruoja po naują įvykį, per mėnesį pradeda 3100 naujų bylų. BTA filialas Lietuvoje klientų laukia naujai pastatytame A klasės energetinio efektyvumo biurų pastate „Grand Office“, kuris yra šalia Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio, Viršuliškių skg. 34.