Valstybės finansavimas jaunimo organizacijoms, jaunų žmonių užimtumas, jaunimo įgalinimo samprata – trys pagrindinės problemos, kurias savaitgalį beveik 100 jaunimo organizacijų atstovų Druskininkuose sprendė 36-oje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje.
LiJOT Asamblėjos metu delegatai priėmė 3 su jaunimo politika susijusius dokumentus. Siekiant atkreipti Lietuvos valdžios institucijų dėmesį į jaunimo organizacijų finansinę situaciją, priimta rezoliucija dėl valstybės biudžeto lėšų, skiriamų jaunimo organizacijoms. 2009-2014 m. suma, skiriama tiesiogiai jaunimo ar su jaunimu dirbančių organizacijų projektams ir programoms tesudaro 700 tūkst. litų. Atsižvelgdamos į šią situaciją, LiJOT organizacijos siūlo perskirstyti 2014 m. valstybės biudžetą ir numatyti galimybę jaunimo organizacijų projektams bei programoms skirti papildomą dalį lėšų.
Asamblėjos dalyviai išreiškė poziciją ir dėl Jaunimo garantijų įgyvendinimo Lietuvoje. LiJOT pastebėjo, jog šios iniciatyvos įgyvendinimui kol kas buvo naudojamos jau esamos užimtumo skatinimo priemonės. Todėl LiJOT šia pozicija dėl Jaunimo garantijos iniciatyvos įgyvendinimo Lietuvoje siūlo peržiūrėti ir įvertinti šiuo metu jau įgyvendinamas jaunimo užimtumo didinimo priemones ir jų veiksmingumą, plėtoti savanorišką veiklą ir neformalųjį ugdymą bei įtraukti jaunimo nevyriausybines organizacijas į tiesioginį priemonių įgyvendinimą.
Galiausiai, pozicija dėl jaunimo įgalinimo sampratos Lietuvoje – kitas priimtas dokumentas, kuris siekia užtikrinti visapusišką jauno žmogaus savarankiškumą ir autonomiją. Jaunimo įgalinimas yra bendras trijų valstybių – Italijos, Latvijos ir Liuksemburgo – pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetas jaunimo srityje.
„Jaunimo organizacijos Lietuvoje – svarbus ir stiprus partneris priimant sprendimus jaunimo politikoje. Šiais dokumentais parodėme, kad mums ne tas pats, kas vyksta aplinkui. Kokybiškai veiklai reikalingas tiek didesnis finansavimas, tiek didesnis pasitikėjimas įgalinant jaunimą imtis veiksmų ir padėti įgyvendinti reformas bei naujas iniciatyvas“,- komentavo Mantas Zakarka, LiJOT Prezidentas.
Ši LiJOT Asamblėja yra svarbi ir tuo, kad joje buvo patvirtinta 2013 m. LiJOT bei Jaunimo reikalų tarybos metinės veiklos ataskaitos, atnaujinta LiJOT Valdybos, Kontrolės komisijos sudėtis. LiJOT Stebėtojų gretas papildė dvi naujos organizacijos: Panevėžio rajono organizacijų taryba „Apskritasis stalas“ ir Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjunga. Taip pat buvo priimtas sprendimas dėl „Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos” veiklos atitikimo LiJOT įstatams – organizacijos veikimas LiJOT yra sustabdytas.
LiJOT Asamblėja – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos narių susirinkimas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Asamblėjose, vykstančiose du kartus per metus, delegatai priima svarbiausius sprendimus, susijusius su LiJOT veikla.
