Niekas nepaneigs, kad didžiausi emigracijos srautai iš Lietuvos į Angliją keliavo prieš keletą metų, tačiau ir dabartiniais laikais Anglija bei kitos šalys – Olandija, Norvegija – yra tos, į kurias vykstama ieškoti darbo. Darbas ir atlyginimas Anglijoje gal ir nebėra toks stebėtinai aukštas, koks buvo ankščiau, tačiau šiose valstybėse vis dar yra labai daug darbo pasiūlymų. Labai padeda ir tai, kad daugelis tautiečių, atvykę į Angliją, gali žengti „pramintais takais“. Tai reiškia, kad naujai atvykusiems asmenims įsikurti ir darbą gauti padeda jų tautiečiai, pažįstami ar giminaičiai, kurie laiką Anglijoje leidžia galbūt jau ne pirmus metus. Tam, kuris vyksta į Angliją jau turėdamas ten pažįstamų žmonių, yra lengviau „atsistoti ant kojų“, nes galima tikėtis tautiečių pagalbos įsikuriant ar vėliau ieškantis geresnio darbo. Be to, šiuo metu jokioje kitoje užsienio šalyje negyvena tiek daug lietuvių, kaip Anglijoje, todėl čia iš dalies galima jaustis kaip namuose.
Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, kiek naudos davė sprendimas atverti darbo rinką užsieniečiams nuo 2004-ųjų gegužės. Paaiškėjo, kad tai labai teigiamai paveikė Anglijos ekonomiką. Daugelis profesijų tiesiog buvo bebaigiančios išnykti, nes niekas nenorėjo imtis tam tikrų darbų. Imigrantų dėka to neatsitiko. Didžiojoje Britanijoje imigrantai mažina ir regioninės darbo jėgos trūkumą, o britų mokestinei sistemai jie nėra didelė našta. Bendrasis nedarbo lygis Didžiojoje Britanijoje, 2011 metų II-ojo pusmečio duomenimis, buvo tik 7,9 procento.
Nemažai lietuvių, kurie prieš keletą metų išvyko dirbti į Angliją, šiuo metu ten turi nuosavą verslą. Tiems, kas nori pradėti savo verslą, nėra sudaroma daug kliūčių – apsisprendimą palengvina paprasta veiklos įregistravimo procedūra, mažos pradinės išlaidos, o vėliau – nedideli mokesčiai. Taigi, dabar Didžiojoje Britanijoje galima rasti nemažai lietuviškų parduotuvių bei įmonių, teikiančių įvairias paslaugas – kirpyklų, automobilių remonto įmonių, kompiuterių taisyklų ir panašiai. Daug lietuvių užsiima individualia veikla – dirba santechnikais, tinkuotojais statybose, apsaugininkais ar vairuotojais.
Šiuo metu Anglijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, darbo rinkoje sąlygos yra tokios, kad tam tikrose veiklos srityse dar ieškoma naujų darbuotojų (populiariausi – sveikatos priežiūros ir informacinių technologijų sektoriai), o tam tikrose – jau juntamas prisisotinimas. Nepaisant to, darbo pasiūlymų Anglijoje yra su kaupu, nes nuolat vyksta darbuotojų kaita. Daugelis dėl įvairių priežasčių nusprendžia grįžti į Lietuvą, taip atverdami įsidarbinimo galimybes naujai atvykstantiems. Savo sėkmę Anglijos darbo rinkoje neabejotinai gali išbandyti ir darbuotojai-specialistai.
Didžiosios Britanijos statistikos biuro duomenys rodo, kad šioje šalyje vidutinis metinis darbo užmokestis siekia 26 200 svarų (apie 106 000 litų), valandinis atlygis – 12,62 svarai (51 litas). Didžiausi atlyginimai – Londone ir šalies pietryčių regione. Mažiausi atlyginimai – Conwy (Velsas) – 292 svarai/sav., Caradon (Kornvalis) – tik 266 svarai/sav.
Statistikos biuro duomenys rodo, kad prie pelningiausių profesijų priskiriamos gydytojų, įvairių valstybės pareigūnų, aviacijos pilotai, profesionalūs odontologai. Nepelningiausių profesijų atstovai – gyvūnų globėjai, biuro darbuotojai, kosmetologai, siuvėjai, pardavėjai.
Lietuviai dirba beveik visuose Anglijos ekonomikos sektoriuose. Tautiečiams palankus ir Didžiosios Britanijos valiutos – svaro kursas, kuris yra gana aukštas. Prie trūkumų galima priskirti dideles pragyvenimo išlaidas, konkrečiai – mokestis už gyvenamąją vietą. Maisto kainos čia taip pat aukštesnės nei Lietuvoje. Be abejo, reikia mokėti ir mokesčius. Laimei, dirbusiems daugelyje užsienio šalių galima pasinaudoti mokesčių grąžinimu ir atgauti dalį sumokėtų pinigų, todėl gyvendami ir dirbdami svečioje šalyje, tvarkingai deklaruokite savo pajamas vietinėje mokesčių inspekcijoje.
