Savaitės pasaulio rinkų apžvalga

Prekyba akcijomis pirmadienį, rugsėjo 19 d., Europoje baigėsi žymiu pagrindinių indeksų kritimu. Biržų žaidėjų nusiteikimas buvo blogas, nes euro zonos šalių finansų ministrų susitikimas praėjusį savaitgalį neatnešė norimų rezultatų. Ekonomistai taip ir nerado naujų būdų, kurie padėtų įveikti skolos krizę. Tuo tarpu Graikijos žiniasklaida pranešė, jog šalies tarptautiniai kreditoriai sudarė 15 priemonių sąrašą, skirtą sumažinti biudžeto deficitą. Vykdydami šias sąlygas, Atėnai gali tikėtis kitos kredito dalies iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo. Praeitą savaitę Europos Sąjungos atstovai pranešė, jog sprendimas paskirti Graikijai kitą kredito dalį yra atidėtas iki 2011 m. spalio vidurio.
Vertybinių popierių rinkose spaudimą darė baiminimasis dėl Graikijos likimo bei Europos šalių galimybių įveikti skolos krizę po to, kai Graikijos ministro pirmininko Georgo Papandrėjaus vizitas į JAV buvo atšauktas, o Vokietijos regioninių rinkimų rezultatai parodė gyventojų nepasitenkinimą federalinės kanclerės Andželos Merkel politika.
Antradienio išvakarėse Graikijos kreditorių atstovai – Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas – paskelbė apie savo vizito į Graikiją, kuriuo siekiama įvertinti šalies ekonomiką, atidėjimą dėl nesutarimų su Atėnais biudžeto programos įgyvendinime ir paragino šalį sumažinti valdininkų skaičių bei pagerinti mokesčių surinkimą, kad ateinančiomis savaitėmis išvengtų defolto.
Antradienį, rugsėjo 20 d., pagerėjusią investuotojų nuotaiką įtakojo situacijos Europoje stabilizavimosi laukimas. Prieš tai Graikijos valdžia sušaukė neeilinį posėdį su kreditoriais- „trejukės“ atstovais: Europos Sąjunga, Europos centriniu banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Pasak Graikijos Finansų ministerijos atstovo, Graikijos valdžia yra patenkinta pirmosios derybų dienos „produktyviu” rezultatu. Tarptautiniai Graikijos kreditoriai – ES ir TVF šalies valdžiai pateikė 15 priemonių planą, siekiant sumažinti biudžeto deficitą, ir kurių vykdymą būtina paspartinti, kad Graikija galėtų gauti kitą kredito dalį pagal 110 mlrd. eurų finansinės paramos programą. Be to, Graikijos valdžia paneigė pranešimus apie referendumą rengiamą dėl šalies išstojimo iš euro zonos.
Graikijos finansų ministras Evangelas Veniselas dalyvavo susitikime su Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo atstovais, po kurio pareiškė, jog Atėnai yra pasirengę naujoms priemonėms vidutinės trukmės programoje, siekiant sumažinti biudžeto deficitą iki numatyto lygio 2014 m. Jis pranešė, jog norėdama pritraukti lėšų į valstybės iždą, Graikija iki to laiko planuoja parduoti valstybės turto už 50 mlrd. eurų. Inspektoriai reikalauja Atėnų paspartinti taupymo ir struktūrinių reformų programą. Mainais tarptautinių kreditorių „trejukė“ suteiks šaliai kitą finansinės paramos dalį, kuri sudarys 8 mlrd. eurų. To pasėkoje, Europos akcijų rinkose didžiąją dalį sesijos vyravo neigiama dinamika. Mažėjimo lyderiais vėl tapo bankų sektoriaus, farmacijos bei kalnakasybos kompanijų akcijos. Dideli pardavimai taip pat buvo užfiksuoti automobilių gamintojų ir oro linijų bendrovių sektoriuose. Akcijų prekyba JAV prasidėjo nežymiais pagrindiniu indeksų pokyčiais prieš trečiadienio išvakarėse prasidėjusio dviejų dienų JAV Federalinės rezervų sistemos (FRS) atviros rinkos operacijų komiteto posėdžio rezultatus. Vertybinių popierių rinkos dalyviai buvo įsitikinę, jog Benas Bernankė praneš apie naujas ekonomikos stimuliavimo priemones. Tačiau akcijų kritimas Europos biržose tik sustiprėjo.