Sunkmetis paskatino gyventojus labiau rūpintis savimi ir savo turtu – per dešimt šių metų mėnesių (sausį-spalį) buvo sudaryta 399,3 tūkst. gyventojų turto draudimo sutarčių – tai yra 7,5 proc. (27,7 tūkst. sutarčių) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva” ekspertai prognozuoja, kad 2010 metais gyventojų turto draudimo sutarčių skaičius toliau didės ir 10 proc. viršys praėjusių metų rodiklius. Paskutinį šių metų ketvirtį turto draudimo sutarčių skaičius turėtų toliau augti ir priartėti prie pusės milijono vienetų. Pasak „PZU Lietuva” Produktų ir rizikos valdymo departamento direktoriaus Edvardo Skupo, šiais metais išaugęs gyventojų turto draudimo sutarčių skaičius rodo padidėjusį žmonių sąmoningumą ir norą užsitikrinti savo saugumą nelaimės atveju. „Šiemet mes negalime sakyti, kad žmonės draudė savo turtą dėl to, kad tai daryti juos įpareigojo būsto kreditus išduodantys bankai. Registrų centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius nekilnojamojo turto rinka ir toliau traukėsi, būsto įsigijimų sandorių sumažėjo 63 proc., o turto draudimo sutarčių skaičius išaugo. Sutarčių augimą lėmė žmonių suvokimas, kad būstas yra vertingiausias materialinis turtas ir nelaimės atveju jo atkūrimas taptų labai sunkia našta”, – sakė E. Skupas. „PZU Lietuva” per dešimt šių metų mėnesių sudarė 76,6 tūkst. turto draudimo sutarčių – tai yra 19,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vertinant pagal sutarčių skaičių, „PZU Lietuva” padidino savo rinkos dalį gyventojų turto draudime nuo 17,1 proc. iki 19,1 procento. 46 proc. visų naujų turto draudimo sutarčių Lietuvoje yra sudarytos „PZU Lietuva”. Pasak E. Skupo, pastaraisiais mėnesiais išaugus turto draudimo sutarčių skaičiui padidėjo ir kilnojamojo turto draudimo apimtys. Žmonės vis atidžiau vertina savo būsto, ypač vagysčių, rizikas, kurių per pastaruosius mėnesius didmiesčiuose – Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje – padaugėjo atitinkamai nuo 3 iki 33 proc. „Tikėtina, kad artimiausiu metu kilnojamojo turto draudimo apimtys ir toliau didės ir bus apie 10 proc. didesnės nei pernai, nes žmonės vis labiau vertina galimą vagysčių, užliejimo ar gaisro žalą savo kilnojamajam turtui”, – sako E. Skupas. Be to, pastaraisiais mėnesiais fiksuojama vis daugiau draudimo sutarčių, kuriose žmonės kartu su būsto draudimu renkasi ir civilinės atsakomybės draudimą. Jis apsaugo tuo atveju, kai draudėjo bute kilusi nelaimė – gaisras ar užliejimas sukelia žalą kaimyniniams butams. „PZU Lietuva” užsakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad būsto civilinę atsakomybę draudžia 11 proc. Lietuvos gyventojų. Pasak E. Skupo, civilinės atsakomybės sutarčių skaičius per artimiausią pusmetį turėtų didėti apie 10 proc. Lietuvoje turto išdraustumas yra apie penkis kartus mažesnis nei Vakarų valstybėse. „Vakarų valstybėse per dešimtmečius yra susiklosčiusios turto draudimo tradicijos, jis yra tapęs pirmo būtinumo paslauga. Turto išdraustumas ten siekia apie 100 proc. Todėl draudimo bendrovės, siekdamos pritraukti klientus, konkuruoja ne kainos pasiūlymais, bet kurdamos kuo platesnę apsaugą turinčius turto draudimo produktus. Be to, Vakarų Europoje taip pat aktyviai draudžiami ir nekilnojamojo turto objektai, ir juose esantys daiktai „, – sako E. Skupas. Lietuva pagal draudimo skvarbą (skvarba apskaičiuojama visų draudimo įmokų sumą padalijant iš BVP) yra viena paskutinių Europoje – 1,79 proc. Remiantis Šveicarijos perdraudimo bendrovės „Swiss Re” rinkos apžvalgos „Sigma Nr.3, 2009” duomenimis, 2008 m. Europos Sąjungos skvarbos vidurkis yra 8 proc. Latvijoje ir Estijoje draudimo skvarba yra panaši kaip ir Lietuvoje – apie 2 proc., o Lenkijoje dvigubai didesnė – apie 4,3 proc. Didžiausia draudimo skvarba Europos Sąjungoje yra Jungtinėje Karalystėje – 15 proc. „Šie duomenys rodo, kad draudimo paslaugos mūsų šalyje turi didelį potencialą augti, ypač dabar, kai žmonės ima atidžiau vertinti rizikas”, – sako E. Skupas.
