2009-10-03 leidinyje „Vakarinė Palanga” pasirodė Jogailės Bareikaitės straipsnis „Ministro pozicija paveldosaugininkams – ne šventa karvė. Kultūros paveldo departamento specialistai laikosi savo – jie geriau nei vadovai žino, kas turi tvarkytis pajūryje.” Straipsnyje teigiama, jog Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai laikosi griežtos savo nuomonės ir ignoruoja kultūros ministro raštą, jog Palangos specialiojo paveldosauginio plano pakeitimų organizatorius gali būti tik kurorto Savivaldybė. Dėl šios priežasties vėl nederinta žemės sklypų J. Basanavičiaus gatvėje, kuriuose bendrovė „Baltijos Aktima” nori statyti mineralinio vandens gydyklas bei SPA centrą, specialiojo paminklosauginio plano korektūra. Anot Klaipėdos teritorinio padalinio atstovų, prieš pasisakoma jau ne pirmą kartą, nes Palangos senamiestis 2005 m. kultūros ministro įsakyme įvardytas kaip valstybės saugomas objektas, o įstatymais įteisinta, jog tokių objektų specialiųjų planų organizatorius gali būti tik Kultūros paveldo departamentas. Pabrėžtina, jog straipsnyje pateikiama klaidinanti informacija apie Valstybinę kultūros paveldo komisiją – Seimo ekspertę ir patarėją paveldo apsaugos politikos klausimais. Teigiama, jog „Valstybinė kultūros paveldo komisija, kuriai vadovavo paveldosaugininkas Robertas Zilinskas, tąkart pasisakė „rekomenduoti užstatyti” minėtą teritoriją, nes buvo klaidingai informuoti apie čia esą numatomus gyvenamuosius namus.” Paveldosaugininkas Robertas Zilinskas nėra ir niekada nebuvo Komisijos pirmininku ar nariu, tad akivaizdu, jog negalėjo vadovauti Komisijai. Minėtas paveldosaugininkas tėra Komisijos Architektūros ir urbanistikos pakomisės narys, Komisijos veikloje dalyvauja itin retai. Be to, Komisijos vardu Robertas Zilinskas negalėjo „rekomenduoti užstatyti”, nes tokia teisė suteikiama tik Komisijos pirmininkui ar nariams. Tad, šio paveldosaugininko nuomonė ar jos pasikeitimas negali būti laikoma Komisijos pozicija. Valstybinė kultūros paveldo komisija, 2008-05-23 priimdama sprendimą Nr. S-6(134) „Dėl kultūros paveldo būklės ir jo apsaugos Palangos mieste”, rekomendavo Palangos miesto savivaldybei „neužstatyti buv. vandens biuvetės tarp pajūrio apsaugos zonos, J. Basanavičiaus g. ir Rąžės upelio teritorijos, esančios miesto istorinės dalies vizualinės apsaugos zonoje, kurios planuojamas užstatymas vertintinas kaip nepateisinamas miesto istorinės dalies vertingųjų savybių menkinimas ir žaliosios zonos bei vertingos visuomeninės paskirties teritorijos naikinimas.”
