Vėluojate, Premjere Pirmadienį premjeras Andrius Kubilius susitiko su Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos ir Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos vadovais. Atrodo, pagaliau Vyriausybė suprato, jog skirdama paramą regioninei žiniasklaidai, padarė grubių klaidų. Gaila, bet šaukštai jau po pietų. Esminė šios paramos skyrimo klaida yra pats skyrimas. Skyrimas veltui. Ir kodėl reiktų skirti pinigus verslui veltui? Juk visa žiniasklaida (ir spauda) yra verslas. Aišku, visi suprantame, kad žiniasklaida mums reikalinga kaip demokratijos garantas, skleidžiantis laisvą žodį Lietuvos gyventojams, ir kad jai išgyventi šiuo metu ypač sunku. Tačiau, kodėl valstybė už paramą verslui nepaprašė jokios grąžos? Ar nebuvo galima paramą „išmainyti”, pavyzdžiui, į laikraščių reklamos plotą akcijoms apie socialines problemas skleisti? Karas keliuose, rekordinis jaunų žmonių savižudybių skaičius, mūsų augintinių išmatomis užteršti miestai ir miesteliai, korupcijos prevencija… Tai tik dalis sąrašo, kurį būtų galima tęsti be galo. Ir visiškai neaišku, kodėl parama regioninei žiniasklaidai buvo skirstoma per Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTF), kurio kompetencija galima suabejoti? „15 min” atstovai ne kartą buvo susisiekę su šiuo fondu, norėdami išsiaiškinti dėl skirtų lėšų tikslingo panaudojimo ir atskaitomybės fondui formų. Buvo gauti tik neapibrėžti, subjektyvūs atsakymai. Kai fondą informavome, kad negaudami atsakymų į savo klausimus dėl paramos panaudojimo ketiname lėšas grąžinti, fondo reakcija buvo netikėta – ne, tik negrąžinkite. Suprantama – juk tai papildomas darbas, ir fondo valdybos įvaizdį sumenkins. Konkursas dėl lėšų regioninei žiniasklaidai paskirstymo per SRTF taip pat vyko ydingai: konkurso sąlygose akcentuojama, kad lėšos skirtos padidėjusiems leidybos kaštams kompensuoti, neįvardinant, kuriems konkrečiai. Pasibaigus konkursui ir paskirsčius pinigus, ataskaitos formose fondui radome patikslinimą, kad kompensuoti galima tik tas išlaidas, kurios atsirado dėl panaikintos PVM lengvatos leidėjams spaudos pardavimui. Neapibrėžtas ir nekonkretus vertinimo kriterijų paramai gauti atrinkimas rodo, kad fondo valdyboje dirba neprofesionalai. Jie ir turėtų prisiimti atsakomybę dėl neatsakingo elgesio su mokesčių mokėtojų pinigais. Kyla pagrįstas klausimas – ar mums tikrai reikia išlaikyti šį fondą? A. Kubiliaus pareiškimą, kad pusė regioninei spaudai skirtų lėšų išdalinta netikslingai, būtų galima pataisyti – visi 3 mln. litų skirti netikslingai, neapgalvotai ir neprofesionaliai. Pavyzdžiui, Premjero teiginyje, kad klaidingai „parama pateko pakankamai stambiems dienraščiams, kurie save kartais vadina regioniniais, kartais nacionaliniais”, minimas ir „15 min” vardas. Turbūt Vyriausybės vadovo patarėjai, pateikdami jam medžiagą, nežvilgtelėjo į Visuomenės informavimo įstatymą, kuriame aiškiai įvardinti laikraščio priskyrimo regioniniam ar nacionaliniam kriterijai. Ten sakoma, kad „nacionalinis laikraštis – laikraštis, platinamas teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu 60 procentų Lietuvos gyventojų”. Šiuo atveju „15 min” nurodyto kriterijaus neatitinka, nes platinamas tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau visiškai atitinka regioninio laikraščio kriterijus, parašytus tame pačiame įstatyme: „regioninis laikraštis – laikraštis, kuris platinamas Lietuvos Respublikos apskričių teritorijose ir kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo išplatinama vienos apskrities teritorijoje”. „15min” leidžiamas trimis skirtingomis laikraščio versijomis – vilniečiams, kauniečiams ir klaipėdiečiams. Kiekvienam regionui skirtas leidinys visiškai skiriasi nuo kitų, nes jame spausdinamos to regiono naujienos. Ir tuomet kyla dar vienas klausimas – kodėl leidinys, turintis daug mažesnį skaitytojų ratą nei „15 min”, gauna 7 kartus didesnę paramą iš valstybės? Ar tikrai mokesčių mokėtojai sutiktų, kad taip būtų skirstomi jų pinigai? Mažas pastebėjimas – į šį susitikimą, kuriame buvo kalbama ir apie laikraštį „15 min”, nė vienas šio leidinio atstovas nebuvo pakviestas.
