Rytų skirstomieji tinklai (RST) šiemet planuoja investuoti apie 40 mln. litų į požeminių elektros kabelių tiesimą vykdant elektros tinklo renovavimo bei plėtros projektus. Iki metų pabaigos bendrovės tinklo teritorijoje bus nutiesta apie 600 km požeminių kabelių. Oro linijų keitimas ir elektros tinklo plėtra tiesiant požeminius kabelius – viena svarbiausių bendrovės investicijų į tinklą strategijos krypčių. RST Elektros tinklo direktoriaus Virgilijaus Žukausko teigimu, požeminių elektros kabelių tiesimas yra vienas efektyviausių sprendimų, siekiant užtikrinti visuomenės poreikį nepertraukiamai vartoti elektros energiją, tai ypač aktualu gamtos stichijų atvejais. „Siekdami užtikrinti elektros tinklo patikimumą ir elektros tiekimo kokybę kasmet nuosekliai vykdome tinklo renovavimo projektus. Šiemet planuojame įvykti daugiau kaip 600 įvairaus masto tinklo renovavimo projektų. Požeminių elektros kabelių tiesimą vykdome nuo 2002-ųjų metų tankiausiai apgyvendintose rytinės Lietuvos vietovėse, dažniausiai gamtos stichijų pažeidžiamų oro linijų dalyje, kad būtų maksimaliai sumažinta elektros tiekimo sutrikimų rizika”, – sako V. Žukauskas. Jo teigimu, naujų požeminių elektros linijų tiesimas ir nusidėvėjusių oro linijų keitimas į požeminius kabelius yra vienas svarbiausių RST elektros tinklo vystymo strategijos tikslų. Kasmet RST nutiesia po 600-700 km požeminių elektros linijų. Priklausomai nuo elektros įrangos, medžiagų bei įrengimo paslaugų kainų rinkoje šiuo tikslu kiekvienais metais bendrovė investuoja apie 40-50 mln. litų. Šiuo metu RST teritorijoje modernios požeminės elektros kabelių linijos sudaro 17 proc. visų RST eksploatuojamų linijų (t.y. apie 10,5 tūkst. km). Daugiau kaip pusė požeminių linijų nutiesta didžiuosiuose Rytų Lietuvos miestuose – Vilniuje, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Marijampolėje. Atstatant po rugpjūčio 8-ąją praūžusių škvalų sugriautas oro linijas labiausiai nukentėjusiame Varėnos rajone šiemet RST papildomai nuties apie 10 km požeminių linijų už beveik 700 tūkst. litų. Pasak V. Žukausko, šiemet ypač dažnos liūtys, perkūnijos ir stiprūs vėjo gūsiai tik patvirtino, kad RST pasirinkta strategija yra teisinga. Nors požeminių elektros kabelių tiesimo kaštai yra dvigubai didesni nei oro linijų (šiuo metu 1 km požeminių kabelių kaštai sudaro apie 70 tūkst. litų), tačiau jų eksploatavimas ir priežiūra – žymiai ekonomiškesnė. V. Žukauskas pastebi, jog požeminių kabelių diegimo projektų apimtis bei jų įgyvendinimo tempus lemia ne tik investicinės galimybės, bet ir jų tiesimo suderinimo su privačių žemių savininkais klausimų sprendimas. „Tiesiant požeminius kabelius pirmiausia ieškoma būdų juos tiesti valstybės valdomuose žemės sklypuose. Tačiau ne visuomet tokių galimybių yra ir požeminiai kabeliai turi būti tiesiami ir privačiuose žemės sklypuose. Deja, dalis gyventojų nesutinka, kad per jų valdas būtų tiesiamos požeminės linijos, nors žemės sklype esant tokioms linijoms sklypo naudojimui, priešingai nei esant oro linijoms, taikomi minimalūs apribojimai. Dėl šios priežasties neretai požeminių kabelių tiesimo projektai yra stabdomi, ieškant sprendimų, kurie atitiktų visuomenės ir privačių gyventojų interesus”, – sako V. Žukauskas. RST ekspertų teigimu, požeminių linijų tiesimas ne tik sumažina tinklo eksploatavimo kaštus bei patiriamus nuostolius gamtos stichijų atvejais. Šis sprendimas sumažina žemės naudojimo apribojimus šalia elektros linijų, padeda išsaugoti kraštovaizdį, eliminuoja būtinybę genėti želdinius, esančius šalia elektros linijų, o gamtos stichijų metu nekelia pavojaus gyventojams. Tačiau jų eksploatavimas yra susijęs ir su tam tikrais saugos reikalavimais. Pažeidus kabelius gali būti ne tik nutrauktas elektros tiekimas vartotojams, bet ir sužaloti arba mirtinai traumuoti žemę kasinėjantys žmonės. Todėl prieš pradedant žemės kasinėjimo darbus, šiuos veiksmus būtina suderinti su RST specialistais.
