Prancūzijos energetikos milžinė „GDF Suez S.A.” įsigijo 9 proc. „Nord Stream” konsorciumo akcijų ir tapo penktąją Baltijos jūros dujotiekio projekto dalininke. Prancūzams po 4,5 proc. akcijų dalį pardavė Vokietijos bendrovės „E.ON Ruhrgas AG” ir „Wintershall Holding GmbH”, kurios pasiliko po 15,5 proc. „Nord Stream” akcijų. Kitų akcininkų nuosavybės dalys nepakito – Rusijos „OAO Gazprom” priklauso 51 proc. akcijų, o Olandijos dujotiekių infrastruktūros kompanijai „N.V. Nederlandse Gasunie” – 9 procentai. Pirmasis akcijų pirkimo dokumentas tarp „GDF Suez S.A.” ir „Nord Stream” buvo pasirašytas vakar Sankt Peterburge vykstančio Tarptautinio ekonomikos forumo metu. Užbaigti akcijų pirkimo sandorį ketinama per artimiausias savaites. „Nord Stream” yra įkvėpiantis pavyzdys, kaip Rusija ir Europa gali bendradarbiauti energetikos srityje. Esame abipusiai priklausomi vieni nuo kitų: Rusija turi didžiausius pasaulyje gamtinių dujų išteklius, o Europa yra svarbiausia Rusijos rinka. „Nord Stream” akcininkai taip pat aktyviai dirba išvien su „Gazprom” dujų išteklių tyrimo, gamybos ir perdavimo srityse”, – sakė „Nord Stream” vykdomasis direktorius Matthias Warnigas. „Tai, kad į „Nord Stream” konsorciumą įsilieja viena iš didžiausių Europoje energetikos bendrovių, patvirtina Baltijos jūros dujotiekio projekto finansinį, komercinį, eksploatacinį ir sutartinį pajėgumą, – tęsė M. Warnig. – „GDF Suez” prisijungimas yra svarbus siekiant patenkinti augančius gamtinių dujų importo poreikius Europoje”. Sulyg prancūzų įsiliejimu į konsorciumą dujotiekio projekte dalyvauja akcininkai iš šalių, kurios sunaudoja apie 40 proc. visų dujų Europoje: Vokietija, Olandija ir Prancūzija. Visi „Nord Stream” akcininkai, atitinkamai pagal turimą akcijų kiekį, finansuoja 30 proc. projekto išlaidų, siekiančių 7,4 mlrd. eurų (25,55 mlrd. litų). Likusi 70 proc. dalis projektui reikalingų lėšų pritraukiama iš tarptautinių bankų ir eksporto kreditų agentūrų. Konsorciumas jau pradėjo 1224 km ilgio dujotiekio tiesimo darbus Baltijos jūroje. Planuojama, kad dujos šiuo vamzdynu iš Rusijos į Europą pradės tekėti 2011. „Nord Stream” yra dujų vamzdyno projektas, sujungsiantis Rusiją su Europos Sąjunga (ES) per Baltijos jūrą. 2007 metais ES gamtinių dujų importas siekė apie 312 mlrd. kubinių metrų, o 2030 m. numatoma, kad importo kiekis turėtų augti iki 516 mlrd. kubinių metrų. Tai reiškia, kad iki 2030 m. ES metinis importuojamų dujų poreikis paaugs 200 mlrd. kubinių metrų (Šaltinis: IEA, World Energy Outlook, 2009). „Nord Stream” projektas, sujungiantis Europos dujotiekių tinklą su didžiausiais pasauliniais gamtinių dujų ištekliais, galės tenkinti apie 25 proc. šio Europai trūkstamo dujų importo. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas didinant Europos apsirūpinimo dujomis saugumą ir pavyzdys tolimesniam ES ir Rusijos bendradarbiavimui energetikos srityje. „Nord Stream AG” konsorciumas planuoja, kad pirmoji iš dviejų lygiagrečių vamzdyno linijų bus pradėta naudoti nuo 2011 metų. Abi šios linijos bus po 1220 km ilgio ir kasmet galės pergabenti 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Pilna 55 mlrd. kubinių metrų dujų transportavimo galia bus pasiekta pabaigus antrąjį etapą, kai bus nutiesta antroji vamzdyno linija. Per „Nord Stream” transportuojamo dujų kiekio pakaks aprūpinti daugiau kaip 26 mln. namų ūkių. Dujotiekio statybai bus naudojami trys tiesimo laivai, o technine įranga ir projekto logistika rūpinasi Vokietijos, Suomijos ir Švedijos kompanijos. Tiesimo laivuose iš viso bus sujungta 200 tūkst. vienetų 12 metrų ilgio 48 colių skersmens vamzdžių atkarpos, kurios bus nuleidžiamos į Baltijos jūros dugną pagal tiksliai suplanuotą vamzdyno maršrutą.
