Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių bankų grupės „Nordea” analitikai teigia, kad Baltijos šalims reikėtų susikoncentruoti į gyvenimą po recesijos. Jie nepakeitė ekonomikos prognozių ir Lietuvai vis dar tikisi 0,5 proc. BVP augimo šiais ir 3 proc. – ateinančiais metais. „Nordea Markets” teigimu, dabar Baltijos šalims atėjo metas žvelgti globaliau ir dairytis, kas vyksta aplinkinėse rinkose, bei koncentruotis į eksportą. Pietų Europa – skolose Europos sąjunga, kuriai priklauso ir Baltijos šalys, iš recesijos išlipo anksčiau, tačiau ne visa. Kai kurios šalys šiemet krito į dar didesnę duobę. Didžiulis nuosmukis ištiko Graikiją. Dėl šalies BVP dydžiu beveik siekiančios ar viršijančios valstybės skolos kenčia ir kitos Pietų Europos šalys, tokios kaip Italija ir Portugalija. Valstybės skolos tapo susirūpinimo objektu daugeliui sąjungos valstybių, tačiau jos labiau kamuoja Pietų, o ne Rytų Europą – pagal valstybės skolos dydį Baltijos šalys yra ES „uodegoje”: Estijos valstybės skola – mažiausia ES, Lietuvos – ketvirta nuo pabaigos. „Labiau Baltijos šalys galėtų susirūpinti dėl valdžios sektoriaus biudžeto deficito – nors jis ir mažesnis nei Didžiosios Britanijos, Airijos ar Ispanijos, tiek Latvija, tiek Lietuva yra pirmajame dešimtuke pagal šio deficito dydį”, – sakė „Nordea Markets” analitikė Annika Lindbladt. Prošvaistės eksporto rinkose Baltijos šalims „Nordea” analitikai siūlo atsisukti į eksportą. „Baltijos šalys tradiciškai eksportuoja į rinkas, kurios šiuo metu yra augančios: Rusiją, Skandinaviją, Vokietiją. Didžiausia rizika Europos eksportuotojams – Graikija ir rizikingesnės Pietų Europos šalys – Baltijos šalių iš esmės neliečia, nes eksportas į jas sudaro labai nedidelę dalį eksporto portfelyje”, – kalbėjo A. Lindbladt. Lietuva į Graikiją, Italiją, Ispaniją ir Portugaliją eksportuoja apie 3 proc. savo išvežamų prekių, Estijos ir Latvijos eksportas į šias šalis sudaro vos apie 2 proc. jų eksporto. „Pietų Europos nuosmukis Baltijos šalims turės nebent visiškai nedidelę įtaką. Užtat pagrindinės šių šalių eksporto rinkos atsigauna”, – sakė analitikė. „Nordea Markets” teigimu, Rusija, kuri yra viena iš 3 pagrindinių eksporto partnerių visoms Baltijos šalims, šiemet atsigaus stipriai, ir po 7,9 proc. pernai siekusio BVP nuosmukio šiais metais turės apie 6 proc. augimą. Sulėtėjęs iki 4,5 proc., jis tęsis ir kitąmet. Mažėjant bedarbystei, po truputį atsigaus Rusijos vidaus vartojimas – „Nordea” prognozuoja, kad šiemet jis turėtų pirmą kartą po stipraus daugiau kaip metus trukusio nuosmukio pradėti augti. Eksportas į Rusiją sudaro 9,3 proc. Estijos, 10 proc. Latvijos ir 13,2 proc. Lietuvos eksporto.
