2009 metų rezultatai: sumažinęs veiklos išlaidas penktadaliu „Swedbank” pasiruošė ateičiai

Lietuvos ekonomikai patyrus šoką pirmąjį 2009 metų pusmetį, vėliau buvo galima stebėti laipsnišką jos stabilizaciją. Šalies BVP per 2009 metus krito apie 15 procentų. Labiausiai nukentėjo į vidaus vartojimą orientuoti ūkio sektoriai: nekilnojamasis turtas ir statybos, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas ir vidaus paslaugos. Kita vertus, eksporto sektoriuose jau keli ketvirčiai iš eilės matomas stabilus augimas: auga žemės ūkio ir maisto pramonės, atsigauna medienos, baldų ir chemijos pramonės sektoriai. Į 2010 metus žengta su atsargiu optimizmu – tikimasi, kad šalies BVP balansuos 2009 metų lygyje, t. y. reikšmingai nebekris. Dėl atsigaunančios pasaulinės ekonomikos teigiamai vertintini į eksportą orientuoti sektoriai. Elektros kainos kilimas neturėtų reikšmingai atsiliepti pirkinių krepšeliui – metinė infliacija šalyje neturėtų viršyti 2 procentų. Pagrindiniai 2010 metais Lietuvos laukiantys iššūkiai bus nedarbas, vidaus vartojimas bei fiskalinė drausmė. Gyventojai gerėjančią makroekonominę aplinką turėtų pradėti jausti antroje 2010 metų pusėje. 2009 m. „Swedbank” Lietuvoje veiklos pelnas prieš mokesčius ir atidėjinius yra 471 mln. litų ir lyginant su 2008 m. jis sumažėjo 22 procentais. Dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams dengti bei dėl pajamų mažėjimo susitraukus ekonomikai, 2009 m. banko grupė Lietuvoje patyrė 1,181 mln. litų nuostolių. Indėliai ir paskolos 2009 metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas indėlių bazei stiprinti. Indėlių apimtys per metus išaugo 5 proc. „Swedbank” aktyviai dirbant su klientais pavyko išlaikyti 28 proc. indėlių rinkos dalį. „2009 m. gruodžio pabaigoje indėlių apimtys grįžo į 2008 m. rugsėjo mėnesio lygį – tai rodo grįžtantį pasitikėjimą bankais Lietuvoje”, – teigia banko Lietuvoje vadovas Antanas Danys. Paskolų apimtys per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 22 proc. Pagrindinės šio sumažėjimo priežastys – mažesnės skolinimosi apimtys ir atidėjinių padidėjimas, kurie sudaro 6 proc. minėto paskolų apimčių sumažėjimo. Tikėtina, kad 2010 m. grynosios paskolų apimtys gali ir toliau mažėti – tai lems skolinimosi poreikio mažėjimo tendencija, įsivyravusi po spartaus augimo laikotarpio, nes sumažėjus pajamoms, gyventojų paskolų ir pajamų santykis yra padidėjęs. Kredito kokybė 2009 m. gruodžio 31 d. bendra banko paskolų, turinčių nuostolių požymių, suma siekė 1393 mln. Lt (2008 m. gruodžio 31 d. – 195 mln. Lt). 2009 m. paskolų, turinčių nuostolių požymių, augimas buvo stebimas nekilnojamojo turto ir transporto sektoriuose, o antroje metų pusėje, augant nedarbo lygiui šalyje, išaugo ir privataus sektoriaus. Paskolų, turinčių nuostolių požymių, dalis buvo 10,4 proc. Per 2009 m. buvo nuolat peržiūrimas visas blogų paskolų portfelis ir atliktas jo rizikos vertinimas, parengiami individualūs pertvarkymo planai didžiajai daugumai klientų, susiduriančių su finansinių įsipareigojimų vykdymo sunkumais. Pajamos Per 2009 m. pajamos sumažėjo 24 proc. iki 753 mln. Lt. Pajamų mažėjimą lėmė žemos bazinės pinigų rinkos palūkanos ir sumažėjusios paskolų apimtys. Grynųjų palūkanų pajamų sumažėjimui įtakos turėjo ir neveiksnių paskolų skaičiaus padidėjimas. Kadangi bankas turi daugiau su EURIBOR susieto turto nei įsipareigojimų, EURIBOR sumažėjimas taip pat prisidėjo prie grynųjų palūkanų pajamų mažėjimo.