Lietuvos gyventojų kasdieniai atsiskaitymo įpročiai sparčiai keičiasi – grynieji pinigai tampa vis rečiau pasirenkamu mokėjimo būdu, o skaitmeninės kortelės vis labiau įsitvirtina kasdienėse situacijose. Naujausia bendrovės „Norstat“ apklausa, atlikta „Luminor“ banko užsakymu, rodo, kad tik 9 proc. Lietuvos gyventojų už kasdienius pirkinius dažniausiai atsiskaito grynaisiais, o net 79 proc. renkasi fizines arba skaitmenines mokėjimo korteles.
„Matome, kad mokėjimo įpročiai Lietuvoje tampa vis labiau skaitmeniniai. Gyventojai vertina ne tik patogumą, bet ir galimybę greitai bei saugiai atsiskaityti telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Tai ypač aktualu kasdienėse situacijose – prekybos centruose, viešajame transporte ar keliaujant“, – sako „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė.
Apklausos duomenimis, 35 proc. lietuvių dažniausiai atsiskaito fizine kortele, 33 proc. – skaitmenine kortele telefone ar išmaniajame laikrodyje, o dar 11 proc. reguliariai naudoja abu būdus. Tuo metu grynuosius kaip pagrindinį atsiskaitymo būdą renkasi mažiau nei kas dešimtas gyventojas.
Ši tendencija atspindi ir platesnius Europos pokyčius. Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, negrynųjų mokėjimų skaičius euro zonoje nuosekliai auga, o Lietuva išsiskiria kaip viena aktyviausiai mokėjimo korteles naudojančių šalių – 2024 m. kortelių mokėjimai sudarė apie 79 proc. visų negrynųjų atsiskaitymų šalyje.
Svarbiausia – kad atsiskaitymai nieko nekainuotų
Paklausti, kokias skaitmeninės banko kortelės naudas vertina labiausiai, Lietuvos gyventojai aiškiai išskyrė galimybę atsiskaityti be papildomų mokesčių. Net 62 proc. respondentų šį aspektą įvardijo tarp dviejų svarbiausių skaitmeninės kortelės privalumų.
Antra pagal svarbą nauda – nemokamas grynųjų pinigų išėmimas iš bankomatų. Ją tarp svarbiausių privalumų nurodė 41 proc. apklaustųjų. Trečioje vietoje liko paprastas ir greitas kortelės gavimo procesas.
„Nors mokėjimai skaitmenizuojasi, gyventojams vis dar svarbu turėti galimybę prireikus lengvai pasiimti grynųjų. Tai rodo, kad žmonės vertina lankstumą – kasdieniams atsiskaitymams renkasi skaitmeninius sprendimus, tačiau nori išlaikyti ir prieigą prie grynųjų pinigų“, – tvirtina R. Mylė.
Saugumas – ne visiems savaime suprantamas
Apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojų požiūris į skaitmeninių kortelių saugumą išlieka nevienareikšmis. Nors beveik penktadalis (18 proc.) respondentų saugumą vertina kaip vieną svarbiausių privalumų, nemaža dalis jį rikiuoja tarp mažiau reikšmingų aspektų.
Pasak ekspertės, tai gali būti susiję su tuo, kad daugelis vartotojų skaitmeninių mokėjimų saugumą jau laiko savaime suprantamu dalyku. Šiuolaikiniai mokėjimo sprendimai naudoja papildomus apsaugos mechanizmus – biometrinį tapatybės patvirtinimą ir galimybę greitai užblokuoti kortelę programėlėje.
Bankomatai išlieka svarbia infrastruktūros dalimi
Nors atsiskaitymai grynaisiais mažėja, visgi R. Mylė pastebi, kad bankomatų poreikis niekur nedingsta. Europos Centrinio Banko duomenimis, bankomatų skaičius euro zonoje po truputį mažėja, tačiau gyventojams jie išlieka svarbūs kaip būdas prireikus pasiimti grynųjų.
„Mokėjimų ateitis neabejotinai yra skaitmeninė, tačiau žmonės nori turėti pasirinkimą. Todėl svarbu užtikrinti ir patogius skaitmeninius sprendimus, ir prieinamą grynųjų pinigų infrastruktūrą“, – pažymi „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2026 m. kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“.
Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18‑74 m. amžiaus žmonių.
