Karai, geopolitiniai konfliktai, prekybos nesutarimai ir nuolat besikeičianti tarptautinė situacija didina neapibrėžtumą. Nors šie procesai pirmiausia siejami su ekonomika, jie daro įtaką ir kasdieniams žmonių finansiniams sprendimams – nuo taupymo iki didesnių pirkinių ar investicijų. „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė ir psichologė Jovita Kriukelytė atkreipia dėmesį, kad tokiais laikotarpiais finansinius sprendimus svarbu grįsti ne emocijomis ar baime, o racionaliu situacijos vertinimu.
„Pastaraisiais metais gyvename aplinkoje, kurioje geopolitinių rizikų yra daugiau nei anksčiau, todėl natūralu, kad žmonės jaučia didesnį neužtikrintumą. Vis dėlto istorija rodo, kad finansiniai sprendimai, priimti vedini baimės ar skubos, retai būna patys geriausi. Kur kas svarbiau išlaikyti ilgalaikį požiūrį, planuoti savo finansus ir nepamiršti, kad trumpalaikės krizės anksčiau ar vėliau praeina“, – sako R. Mylė.
Nerimas žmones veikia skirtingai
Psichologės teigimu, saugumo jausmas priklauso ne tik nuo išorinių aplinkybių, bet ir nuo žmogaus vidinio tikėjimo, kad jis geba susidoroti su iššūkiais.
„Kai pasaulyje daug neapibrėžtumo, natūraliai sustiprėja kontrolės praradimo jausmas. Tuomet finansiniai sprendimai gali būti priimami siekiant susigrąžinti saugumo jausmą, nebūtinai remiantis ekonomine logika. Jei žmogus pasitiki savo gebėjimu susidoroti su sunkumais, neapibrėžtumas skatina atsakingiau planuoti ir vertinti riziką. Tačiau jei dominuoja nerimas ir įsitikinimas, kad pasaulis yra pavojingas, sprendimai gali tapti impulsyvūs arba paremti baime“, – pabrėžia J. Kriukelytė.
Pasak jos, dėl šios priežasties neramiu laikotarpiu žmonių elgesys dažnai išsiskiria. Vieni ima daugiau taupyti, kiti – priešingai, skuba išleisti pinigus.
„Vieniems taupymas tampa būdu susigrąžinti kontrolės jausmą ir pasiruošti ateičiai. Kiti kontrolę bando susigrąžinti vartodami – keliaudami, įsigydami seniai norėtus daiktus ar gyvendami principu „kol dar galima“. Dažnai tai yra mėginimas emociškai susidoroti su bejėgiškumo jausmu. Iš esmės nei viena, nei kita strategija nėra bloga – svarbiausia suprasti, kokį poreikį žmogus tenkina ir ar tai tinkamiausias būdas tam poreikiui patenkinti“, – teigia J. Kriukelytė.
Finansinius sprendimus būtina atsieti nuo emocijų
R. Mylės teigimu, neapibrėžtumo laikotarpiais verta peržiūrėti savo finansinį planą, tačiau vengti skubotų sprendimų.
„Didžiausią finansinį atsparumą kuria ne bandymas nuspėti visas pasaulio krizes, o nuoseklus pasirengimas joms. Finansinė pagalvė, aiškus biudžetas, diversifikuotos santaupos ir ilgalaikis planas leidžia gerokai ramiau reaguoti į geopolitinius sukrėtimus nei impulsyvūs sprendimai, priimti perskaičius vieną nerimą keliančią antraštę“, – sako „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė.
Psichologė priduria, kad vienas svarbiausių signalų, jog sprendimus ima lemti emocijos, yra nuolatinis skubos jausmas.
„Jeigu žmogus nuolat tikrina naujienas, jaučia skubą priimti finansinius sprendimus, negali atsiriboti nuo katastrofiškų scenarijų arba pastebi, kad kiekviena žiniasklaidos antraštė iš esmės pakeičia jo planus, tikėtina, kad sprendimus vis labiau lemia emocinis fonas, o ne objektyvūs finansiniai duomenys. Tokiu atveju verta atsitraukti nuo automatinės reakcijos ir sąmoningai įvertinti, kas šiuo metu iš tiesų priklauso nuo mūsų, o kas – ne“, – akcentuoja J. Kriukelytė.
Ji rekomenduoja reguliariai savęs paklausti kelių klausimų: ar sprendimas priimamas remiantis faktais, ar baimėmis, ar reakcija atitinka realią situaciją, o gal blogiausią įsivaizduojamą scenarijų, ir ar pasirinkimas bus naudingas ilgalaikėje perspektyvoje, ar tik trumpam sumažins įtampą.
Vidinė ramybė padeda priimti racionalesnius finansinius sprendimus
Pasak J. Kriukelytės, kai išorinė situacija atrodo sunkiai prognozuojama, didžiausią įtaką finansiniams sprendimams turi ne bandymas kontroliuoti tai, kas nuo mūsų nepriklauso, o gebėjimas išlaikyti vidinę ramybę ir susitelkti į tai, ką galime paveikti.
„Negalime kontroliuoti geopolitinių procesų, tačiau galime planuoti savo biudžetą, kaupti finansinę pagalvę ir rūpintis savo kompetencijomis. Taip pat svarbu stiprinti pasitikėjimą savo gebėjimu prisitaikyti, riboti informacinį triukšmą ir puoselėti socialinius ryšius. Didžiausias stabilumo šaltinis yra tikėjimas savo gebėjimu prasmingai veikti net ir tada, kai ateitis nėra visiškai aiški. Būtent tai leidžia priimti labiau apgalvotus finansinius sprendimus ir išlaikyti psichologinį atsparumą“, – pabrėžia psichologė.
