2022-02-04
Ateinantį antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai pristatys klausimą ,,Dėl Darbo Kodekso 144 str. 8 dalies panaikinimo.
Galiojanti DK 144 str. 8 dalis ( toliau DK 144-8) skamba taip : “ Darbuotojams , kurių darbas yra kilnojamo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 % bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos“.
Projekto rengėjai siūlo panaikinti šią socialinę garantiją dirbantiesiems neva tai įgyvendindami Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų į gyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, kur 10.1.4 papunktyje nurodytas veiksmas – parengti ir priimti teisės aktus, nustatančius specialiųjų apmokestinimo sąlygų, kurios iškreipia apmokestinimo teisingumą, atsisakymą. Tampa neaišku kurioj vietoj iškreipiama ?
Lietuvos Profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ atsakingai pareiškia, kad:
Pirma, DK 144 str. 8 d., nustatytos socialinės garantijos kompensacijos panaikinimas vienareikšmiai pablogintų darbuotojo padėtį. Siekis naikinti galiojančią darbo teisės garantiją, kad už darbą lauko sąlygomis arba kai darbas yra kilnojamo pobūdžio arba susijęs su važiavimu ir kelionėmis vien dėl to, kad iš šios kompensacijos šiuo metu neatskaičiuojamo valstybinio socialinio draudimo įmoka (SODRA) yra neteisingas ir prieštaraujantis sąžiningumo principui.
Antra, Vyriausybė, naikindama kompensavimo taisyklę už faktiškai darbuotojo dirbtą laiką darbo lauko sąlygomis ( kilnojamo pobūdžio darbą) iš esmės ne tik kenkia silpnesnei darbo sutarties šaliai – darbuotojui, bet atima Darbo sutarties šalims susitarimo laisvę dėl priemokų, priedų ir kompensacijų. Taigi įvertinkime, darbą lauko sąlygomis. Tai darbas kurį darbuotojas darbo funkciją vykdo ne patalpoje/statiniuose, o už patalpų/statinių ribų, kur darbo vietą supanti erdvė tampa atvira, ( kaip antai: stogdengiai, aukštalipiai, kelininkai), kurie dirba ne 8 darbo valandas, o ilgesnes, kaip rodo praktika. Taip pat besikeičiančioms oro sąlygoms ar tai 30c karštis, ar tai 10-20c šaltis visuomet lauko sąlygos. Klausimas labai paprastas: kas atsitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybei kuri įgyvendindama savo planą, „bei kovodama su neva iškreiptu apmokestinimu“ nenori ir nesistengia įsigilinti į tokio profilio darbuotojų darbą, jų sunkumo pobūdį. Keisčiausia tai, kad artimiausių šalių, mūsų kaimynų ES šalių dirbantieji turi garantijas ir jomis naudojasi. Mūsų politiniai ekspertai, darbo teisės pseudo – žinovai šiandien mano, kad dar mažai kvalifikuotos darbo jėgos išvyko svetur, todėl DK 144 str. 8 dalies garantijų ir kompensacijų dirbantiesiems, nereikia.
Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ mano, kad DK 144-8 d. naikinimas yra žalingas Lietuvos dirbantiesiems. Pirmieji streikai jau ir privačiame sektoriuje dėl teisingumo, sąžiningumo principų ignoravimų jau prasideda vasario 8 dieną. Laikas įsiklausyti ko reikalauja dirbantieji. Taip drastiškai, pagal savo sukurtas programas, mažindami dirbančiųjų garantijas tik didinsime visuomenės pasipriešinimą, susiskaldymą, šešėlinę ekonomiką, nelegalų darbą. Versime dar likusius stogdengius, mūrininkus, kelininkus, aukštalipius ir kitų taip reikalingų profesijų žmones emigruoti į kitas šalis, kur darbo sąlygos ir garantijos, socialinis teisingumas yra vertinami ne tik darbdavių bet ir politikų.
Pranešimą paskelbė: Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga”