Jei šiuo metu dairotės po parduotuves, ieškodami originalių žvakių, kuriomis galėtumėte savo būsto interjerui suteikti daugiau jaukumo ir žavesio, jus turėtų sudominti keli įdomūs faktai apie žvakes, kurių galbūt iki šiol dar niekuomet nebuvote girdėję.
Žvakės liepsna ne visuomet nukreipta į viršų
Paprastai žvakės liepsna būna nukreipta į viršų, nes ji šildo šalia esantį orą, kuris pakyla aukštyn ir jį pakeičia vėsesnis oras. Šis nuolatinis ciklas (konvekcijos srovė) sukuria žvakės liepsnos ašarėlės formą.
NASA mokslininkai atskleidė, kad esant mikrogravitacijai (t.y. kosminėje stotyje), liepsna bus sferinė. Taip yra todėl, kad tuomet, kai nėra gravitacijos, sunkesnės ir šaltesnės dujos nėra traukiamos žemyn ir nesusidaro konvekcinė srovė. Taigi, visa tai reiškia, kad žvakės liepsna ne visuomet gali būti nukreipta į viršų.
Užgesinti žvakę ją užpučiant nėra geriausias būdas
Žvakės užgesinimas užpūtimu yra labai paprastas ir greitas būdas užgesinti žvakę. Tačiau tai nėra pats geriausias būdas! Turbūt svarstote, kaip turėtumėte teisingai užgesinti žvakę? Geriausias būdas tai padaryti yra naudoti žvakės užgesinimo įrankį, kuris taip pat vadinamas ir žvakės gaubteliu.
Žvakės buvo gaminamos iš gyvūnų, vabzdžių ir banginių
Viduramžiais Europoje buvo populiarus lajus (šalutinis jautienos riebalų perdirbimo produktas), tačiau žvakės taip pat buvo gaminamos ir iš vabzdžių surinkto bei su sėklomis suformuoto vaško, iš kašalotų taukų išgaunamo spermaceto, bičių vaško ir įvairių augalų.
Tuo tarpu šiomis dienomis žvakių gamyboje dažniausiai yra naudojamas parafinas (kietoji medžiaga, išgaunama iš žalios naftos), bičių vaškas arba pakankamai nemažos dalies žvakių gamintojų pamėgtas sojų vaškas. Todėl jei jums paprastai yra svarbu iš ko pagamintos jūsų naudojamos žvakės ir norite būti tikri, jog sojų vaško mišinyje nėra gyvūninės kilmės priedų, visuomet atidžiai patikrinkite produkto etiketę.
Kas lemia skirtingas žvakės liepsnos spalvas?
Žvakės liepsna būna trijų spalvų. Mėlyna spalva yra liepsnos apačioje. Ši dalis yra mėlyna, nes joje gausu deguonies. Joje daug deguonies, nes čia angliavandenilių molekulės pradeda skirstytis į vandenilio ir anglies atomus. Virš mėlynosios dalies yra tamsiai oranžinės ir rudos spalvos liepsnos dalis. Šioje srityje deguonies yra nedaug – čia anglis skyla ir pradeda formuotis į anglies daleles. Likusi liepsnos dalis yra geltona ir sudaro didžiąją dalį liepsnos spalvos. Geltonoji liepsnos dalis yra dominuojanti ir joje užsidega anglies dalelės. Nors degimo proceso metu skleidžiama plataus spektro šviesa, žmogaus akis liepsną mato gelsvą.
Žvakė neturėtų skleisti dūmų
Kai žvakė dūmija, tai reiškia, kad jos dagtis yra per ilga. Laimei, tai yra labai nesudėtinga išspręsti. Užgesinkite žvakės liepsną ir palaukite, kol dagtis atvės. Tuomet sutrumpinkite ją iki maždaug 6 milimetrų ilgio.
