Pirmasis pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapas baigėsi, tačiau ne visiems tai atnešė palengvėjimą ir malonų nerimą dėl rugsėjį laukiančių permainų. Daugeliui aktualus išlieka antrasis etapas. „Net tie, kurie gavo pasiūlymą į valstybės finansuojamą studijų vietą turėtų žinoti, kokios galimybės ir pasirinkimai jiems dar egzistuoja“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Jis išskiria 5 dalykus, į kuriuos abiturientai turėtų atkreipti dėmesį.
1.Pirmajame etape gautas pakvietimas studijuoti – tik pradžia
Net tie, kurie iš aukštosios mokyklos ar kolegijos gavo pasiūlymą studijuoti bei nuvyko pasirašyti sutartį, vėliau gali dalyvauti antrame stojimų etape. „Neretai nutinka taip, kad laukdamas rezultatų abiturientas pakeičia nuomonę arba gavęs pakvietimą supranta, kad gali/negali mokėti už mokslą norimoje studijų programoje. Bet kokiu atveju, jis turi galimybę dalyvauti antrame etape“, – sako R. Kliukas. Tačiau jis akcentuoja, kad jei abiturientas jau pasirašė sutartį su aukštąja mokykla dėl valstybės finansuojamos vietos, antrame etape jis gali dalyvauti konkurse tik į valstybės nefinansuojamas vietas. Jei stojantysis nebuvo pakviestas studijuoti, buvo pakviestas, bet sutarties nepasirašė arba pasirašė dėl valstybės nefinansuojamos vietos – antrajame etape jam atviros tiek valstybės finansuojamos, tiek nefinansuojamos vietos.
2.Svarbu įvertinti savo galimybes
VGTU Studijų prorektorius pataria, kad, prieš perdėliojant prioritetus dalyvavimui antrame etape, reikėtų įvertinti savo galimybes. „Visi abiturientai LAMA BPO informacinėje sistemoje mato savo konkursinius balus į kiekvieną pasirinktą studijų programą. Kai kurios aukštosios mokyklos savo interneto svetainėse skelbia pakviestųjų studijuoti į valstybės finansuojamą vietą mažiausius konkursinius balus. Tai gali padėti realiau suvokti savo galimybes“, – akcentuoja R. Kliukas, sakydamas, kad tai turėtų padėti apsispręsti, kokius pakeitimus daryti prieš dalyvavimą antrajame priėmimo etape. VGTU Studijų prorektorius taip pat rekomenduoja sužinojus minimalius konkursinius balus panagrinėti savo pageidavimų sąrašą ir savarankiškai pasitikrinti, ar nebuvo apsirikta ir abiturientas gavo pakvietimą į reikiamą studijų programą.
3. Stojimų paraiškas galima koreguoti, tačiau ribotai
R. Kliukas primena, kad dalyvaujant antrajame etape prašymų papildyti naujais pageidavimais negalima, leidžiama tik keisti esamų pageidavimų prioritetinę eilę. Negalima pakoreguoti ir studijų formos bei finansavimo pobūdžio. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad antrasis etapas nežada, jog patekti į norimą vietą bus lengviau. „Kelerių metų patirtis parodė, kad antrajame etape stojimo į atskiras studijų programas balai gali būti ir mažesni, ir didesni nei pirmame etape. Be to, būtina nepamiršti, jog antrajame etape valstybės finansuojamų vietų gerokai sumažės“, – pabrėžė studijų prorektorius.
4. Norintys dalyvauti antrame etape neturėtų snausti
VGTU atstovas atkreipia dėmesį, kad abiturientai, norintys dalyvauti antrajame etape, turėtų nedelsti: „Net tie, kurie neketina keisti savo pasirinkimų tvarkos, privalo prisijungti prie LAMA BPO informacinės sistemos, iš naujo pildyti prašymą ir registruoti pasirinktas studijų vietas. Į tai būtina atkreipti dėmesį, nes iš naujo neužpildžius prašymo antrajame etape nebus galima dalyvauti“.
5. Po antro etapo – papildomas priėmimas
Ne visiems pasiseka patekti į norimą studijų programą pagrindinio priėmimo metu. Tačiau jiems atsiranda galimybės įstoti dalyvaujant papildomame priėmime, kuris šiais metais vyks rugpjūčio 7–10 dienomis. Papildomo priėmimo metu prašymai iš naujo registruojami LAMA BPO informacinėje sistemoje, juos gali teikti tie, kurie neturi sudarytų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų, tikslinių vietų ir studijų stipendijų. „Šiame etape gali dalyvauti ne tik negavę norimos vietos pagrindinio priėmimo metu, bet ir tie, kurie jame visai nedalyvavo, nepildė prašymų ar užpildę pamiršo suvesti brandos atestatų duomenis“, – priminė VGTU Studijų prorektorius R. Kliukas.
Nors tokiu įtemptu ir svarbiu laikotarpiu abiturientams sunku išlikti ramiems, tačiau VGTU Studijų prorektorius ragina nepasiduoti panikai ir stengtis sprendimus priimti galvojant apie ateitį: „Kiekvienam abiturientui, kaip savo paties vaikui, palinkėčiau priimti racionalius sprendimus ir renkantis studijas galvoti ne tik apie savo pomėgius, bet ir apie tai, kokių specialistų reikia mūsų šaliai. Tai garantuos užtikrintą ateitį“.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. 2014–2015 m. „QS University Rankings: Emerging Europe and Central Asia“ reitinguose VGTU užima 47 vietą ir yra Lietuvos techninių universitetų lyderis. VGTU užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 14 institutų, 2 mokslo centruose, 33 laboratorijose. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras ir didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų aplikacijų laboratorija. Turėdamas daugiau kaip 400 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.
