2022 m. lapkričio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Seimo posėdyje įvyko 2023 m. valstybės biudžeto projekto antrasis svarstymas (projektas Nr. XIVP-2146(2), kurio metu nuspręsta kitų metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius tvirtinti lapkričio 22 d., antradienį. Už šį sprendimą balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 33 parlamentarai.
Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, patikslintame projekte esminiai prioritetai išliko nepakitę. Pasak jos, atlikti keli projekto patobulinimai išlaikant esmines kryptis – priemones energijos kainų augimo poveikiui sušvelninti, žmonių pajamoms didinti, saugumui stiprinti bei investicijoms į Lietuvos ateitį. „Darant pakeitimus buvo stengiamasi išlaikyti tą patį biudžeto deficitą tam, kad ilguoju laikotarpiu būtų galima turėti finansinį stabilumą. Visi sprendimai, kurie buvo priimami, buvo daromi vienas išlaidas mažinant, kitas išlaidas didinant“, − pristatydama Seimui patobulintą kitų metų valstybės biudžetą sakė G. Skaistė.
2023 m. valstybės biudžeto projekte siekiant energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo papildomai būsto šildymo kompensacijoms numatyta skirti 16 mln. eurų. Kartu dėl atnaujintų energijos kainų prielaidų ir jų dinamikos dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatoma sutaupyti 98 mln. eurų nuo pirminiame biudžeto projekte skolintis numatytų lėšų.
Žmonių pajamų didinimui atnaujintame projekte numatoma papildomai skirti 27,6 mln. eurų mažų pensijų priemokoms dėl prognozuojamo didesnio minimalių vartojimo poreikių dydžio. Padidinus minėtą dydį, papildomai didesnę priemoką gaus daugiau kaip 64 tūkst. žmonių.
Įgyvendinant saugumo stiprinimo siekį, papildomi 24,8 mln. eurų numatomi Karinio mobilumo paketui – Rūdininkų poligono keliams bei Pabradės poligono poreikiams. Taip pat 5 mln. eurų numatomi žvalgybos pajėgumams palaikyti.
Atnaujintame biudžeto projekte atsižvelgta į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą ir į jį įtraukta nuostata, kad atsiradus papildomam lėšų poreikiui karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, būtų galima skolintis valstybės vardu iki 3 proc. BVP, nebloginant 2023 m. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito ir valdžios sektoriaus balanso rodiklio.
Atnaujintame biudžeto projekte papildomi 8,9 mln. eurų numatomi švietimui, kultūrai ir istorinei atminčiai, 2,8 mln. eurų – sveikatos apsaugai, 2 mln. eurų – skrydžių plėtrai pagal susisiekimo oru ir pasiekiamumo didinimą geriausiai tenkinantį planą, taip pat 2,3 mln. eurų – institucijų veiklai, pajėgumų stiprinimui ir naujoms funkcijoms. Kartu 1,6 mln. eurų papildomai numatyti infrastruktūrai, įrangai ir informacinėms sistemoms.
Parengtame atnaujintame projekte biudžeto pajamų netekimai dėl PVM lengvatų lyginant su pirminiu projektu išaugo 18,3 mln. eurų. Didžiąją šios sumos dalį sudaro Seime priimta PVM atskaita elektromobiliams dėl kurios netekimai sudarys 16,6 mln. eurų bei papildomos dvi siūlomos lengvatos: PVM kultūros renginiams lengvatos pratęsimas – 0,7 mln. eurų ir PVM lengvata elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams – 1 mln. eurų.
G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad Seime tarp pirmojo ir antrojo biudžeto svarstymų buvo priimta pataisa dėl pridėtinės vertės mokesčio atskaita įmonėms įsigyjant elektromobilius. „2023 m. ši lengvata, ši pridėtinės vertės mokesčio atskaita elektromobiliams valstybės biudžeto pajamas sumažina 16,6 mln. eurų, 2024 m. − apie 25 mln. eurų, o 2025 m. – apie 35 mln. eurų“, − tvirtino finansų ministrė.
Kaip ir pirminiame 2023 m. valstybės biudžeto projekte siūloma PVM lengvatą apgyvendinimo paslaugoms teikti neterminuotai. Dėl šios lengvatos netekimai kitąmet sudarys 24 mln. eurų. Taip pat dėl siūlomos PVM lengvatos maitinimo paslaugoms pratęsimo iki ateinančių metų liepos 1 d. valstybės biudžetas neteks beveik 60 mln. eurų. Galiausiai PVM lengvata poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms ateinančiam pusmečiui kainuos 4,85 mln. eurų, neterminuotai pratęsta PVM lengvata kultūrai – 1,3 mln. eurų.
Vyriausybė patobulintu projektu Seimui siūlo patvirtinti 15,604 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas (kartu su ES ir kitomis tarptautinėmis lėšomis), kurios, palyginti su pirminiu projektu, mažėja 20,4 mln. eurų. Valstybės biudžeto išlaidos su ES lėšomis, sudarys beveik 18,629 mlrd. eurų ir, palyginti su pirminiu projektu, bus 20,5 mln. eurų didesnės.
„Žvelgiant į bendras išlaidas, kaip ir pirminiame biudžete, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių biudžetų, pagrindinė dalis tenka socialinei apsaugai, tai yra 38 proc. visų lėšų, neįskaitant ES paramos, sveikatos apsaugai ir švietimui po 14 proc.“, − kalbėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. išliks nepakitęs ir sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas
