• Studijos

    Nominacinė paraiška „Šiaudinių sodų tradicija“ pateikta UNESCO

    Šiandien Kultūros ministerija pateikė Šiaudinių sodų tradicijos Lietuvoje nominacinę paraišką UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui. „Lietuva, pateikdama šiaudinių sodų tradicijos nominacinę paraišką UNESCO, įsipareigojo ir ateityje saugoti, skatinti bei plėtoti šią tradiciją. Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą jau yra įrašytos trys Lietuvos teiktos vertybės: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos. Siekiame, kad ketvirtąja taptų šiaudinių sodų tradicija“, – sako kultūros viceministras Albinas Vilčinskas. Paraišką parengė Kultūros ministro Simono Kairio pavedimu Lietuvos nacionaliniame kultūros centre suburta darbo grupė, kurioje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro specialistai,…

  • Studijos

    Lietuva – tarp pažangiausių verslumą plėtojančių šalių

    Naujausioje įvairių pasaulio valstybių verslumo tyrimų duomenų suvestinėje, kurioje Lietuvai atstovauja Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla, ekosistemą šalyje tirianti kartu su „Versli Lietuva“, įvertinti Lietuvos verslumo rodikliai – itin palankūs. Lietuva pagal gyventojų gaunamų pajamų priskirtą grupę savo kategorijoje lyderiauja daugelyje verslumo sričių ir yra vertinama kaip prioritetą verslumui ir jo plėtrai teikianti bei moteris versle palaikanti šalis. „Mums labai svarbu dalyvauti GEM tyrime dėl dviejų priežasčių: pirma, svarbu matyti globalų antreprenerystės kontekstą ir savo šalies poziciją globaliame kontekste; antra, tai puikus tyrimas – instrumentas, kurio duomenis galėsime naudoti verslo studijose ir projektuose analizuodami įvairiais pjūviais. Ir kartu smagiausias faktas, kad tą tyrimą kartu su verslo partneriais vykdo VU Verslo mokyklos…

  • Įvairenybės

    Klimato kaitos programos finansinės paskatos išjudino žaliuosius pokyčius

    Praėjusiais metais į gatves išriedėjo 2,2 tūkst. elektrinių transporto priemonių, visuomeniniuose pastatuose įdiegta 600 saulės elektrinių, suplanuota modernizuoti daugiau nei 2 tūkst. gyvenamųjų namų. Šie žalieji pokyčiai nebūtų įvykę be subsidijų iš Klimato kaitos programos, kurioje atsinaujinantiems energijos ištekliams, aplinkai palankioms technologijoms skatinti ir energijos vartojimo efektyvumui didinti buvo skirta 174,8 mln. eurų. Gyventojai, pasinaudoję kompensacijomis, įsigijo net 1,6 tūkst. elektromobilių, įmonės, įstaigos ir organizacijos – 566, o viešojo transporto parkai 129 elektrinius autobusus. Be to, sunaikinta 13,3 tūkst. senų, taršių automobilių. Į mažiau taršius automobilius ir ant elektrinių motociklų persėdo 2,1 tūkst. asmenų. Žmonės noriai naudojosi galimybe gauti kompensaciją įsigyti kitoms alternatyvioms judumo priemonėms: 16,2 tūkst. dviračių ir paspirtukų,…

  • Laisvalaikis

    Erdvė reikštis – smalsiam ir kūrybiškam jaunimui

    Kauno apskrities viešoji biblioteka pristato jaunimui skirtą projektą „Erdvė reikštis“, startuosiantį jau balandžio mėnesį. Galbūt tu patenki į 18–29 metų amžiaus grupę? Galvoje tau sukasi daugybė įvairių minčių, tampančių kūryba? Svajoji apie asmeninę parodą ar performansą, o gal tiesiog nori įgyti naujų žinių? Tu ne vienas, mūsų daug! Prisijunk prie projekto „Erdvė reikštis“ ir pristatyk savo kūrybą! Registracija jauniesiems kūrėjams. Kas yra „Erdvė reikštis“? Tai erdvė jaunimui, kurioje galima pristatyti savo vaizduojamojo meno kūrybą, užmegzti ryšius, įgyti vizualinio meno ir prisistatymo įgūdžių, atrasti naujų gebėjimų, dalytis žiniomis ir patirtimi, mokytis vieniems iš kitų – kitaip sakant, ugdyti kūrybiškumą. Projektas apims kelias veiklas: parodas, performansus, peržiūras, edukacijas, kūrybinius susitikimus. Projektas finansuojamas Lietuvos…

  • Teisėsauga, kriminalai

    Seimas laikinai perkėlė penkis teisėjus į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą

      Seimas, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos siūlymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus Artūrą Driuką, Aleną Piesliaką ir Jūratę Varanauskaitę bei Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viliją Mikuckienę ir Neringą Švedienę laikinai – trijų mėnesių laikotarpiui – perkėlė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuriame yra itin padidėjęs nagrinėjamų bylų skaičius. „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs duomenis, kad teismo krūvis yra gerokai padidėjęs dėl užsieniečių antplūdžio ir objektyviai padidėjusio užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio bylų skaičiaus. Teisėjų taryba konstatavo, kad teismui reikalingi šeši teisėjai trims mėnesiams. Šiuo metu yra penki teisėjai laikinai perkeltini. Jie sutinka būti perkeliami“, – pristatydama projektus sakė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė. Vyriausioji patarėja pažymėjo, kad…

  • Verslas

    Atmintinė verslui: ką reikėtų žinoti apie valstybės ir nereikšmingą (de minimis) pagalbą

    Verslas, norėdamas pasinaudoti nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) administruojamomis priemonėmis, susiduria su tokiais terminais, kaip – valstybės pagalba ar nereikšminga (de minimis) pagalba. Šias sąvokas verslo atstovui vertėtų žinoti, nes kiekvienai pagalbos formai yra taikomi atitinkami reikalavimai, kuriuos verslas turėtų įsivertinti prieš kreipdamasis į INVEGĄ. Apie valstybės pagalbą ir jos naudą verslui Valstybės pagalba yra valstybės parama, kuri teikia ekonominę naudą verslui, kurios jis negautų įprastomis rinkos sąlygomis. Valstybės pagalbą reguliuoja ne vienas Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktas, reglamentas, gairės ar teismų praktikos, todėl, priklausomai nuo to, kokius poreikius norima atliepti, pasirenkamas atitinkamas ES dokumentas. Kiekviena valstybė turi teisę iš jos valstybinių išteklių…

  • Studijos

    Europos Parlamento nariai ragina išimti iš italų ugdymo programų vadovėlį, kuriame Baltijos valstybės priskiriamos „Rusijos regionui“

    Septyni Baltijos šalyse išrinkti Europos Parlamento (EP) Europos liaudies partijos frakcijos nariai kreipėsi į savo kolegas grupėje italus, kviesdami atkreipti dėmesį į gėdingą itališkame mokykliniame vadovėlyje pateikiamą informaciją, jog Baltijos bei kitos nepriklausomos valstybės geografiškai ir politiškai priskiriamos „Rusijos regionui“. Kreipimąsi pasirašė ELP frakcijos europarlamentarai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Aušra Maldeikienė, Liudas Mažylis, bei Latvijos ir Estijos EP nariai. „Kviečiame kolegas šį klausimą kelti atitinkamose Italijos institucijose. Mes esame įsitikinę, kad tokie vadovėliai turėtų būti nedelsiant pataisyti arba išimti iš ugdymo programų“, – rašo ELP frakcijos narė R. Juknevičienė. Pasak europarlamentarų, tai jaunajai kartai diegia neteisingą ir politiškai motyvuotą Europos geografijos, politikos ir istorijos supratimą. EP nariai referuoja į Italijos…

  • Verslas

    Visuomeniškos bendruomenės rūpinasi žmonių su negalia gerove pačios: nuo geresnių paslaugų vaikams iki aktyvaus laisvala

    Šalies bendruomenės jau ne kartą įrodė, kad susitelkus ir suvienijus jėgas galima nuveikti išties daug. Viena iš sričių, kurioje šios pastangos duoda apčiuopiamų ir tikrai reikšmingų rezultatų, yra geresnė specialių poreikių bei negalią turinčių žmonių integracija į visuomenę, įgalinimas ir ugdymas. Šios temos svarbą rodo ir dėmesys, kurį skiria lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ projekte „Mes – bendruomenė“ dalyvaujančios bendruomenės – tarp jų negalią turintiems vaikams ir jų šeimoms Vilkpėdėje padedanti VšĮ „Švietimo pagalbos projektai“ bei Visagino miesto neįgaliųjų sporto klubas „Visaggalis“. Neįgaliųjų problemos nuošalyje nepaliekamos „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, jau aštuntus metus vykstantis projektas „Mes – bendruomenė“ atskleidžia bendruomenių suinteresuotumą kurti įtraukią ir palaikančią aplinką…

  • Sveikata

    Ikrai – delikatesas ne kasdienai: dietologė pataria skanauti juos saikingai

    Maistui ikrai vartojami tūkstančius metų – tik jie nebūtinai buvo sūdomi, kaip dabar, o kad ilgiau išsilaikytų juos džiovindavo. Kai kurios šiaurės tautelės ikrus valgydavo vietoje duonos ar jais skanindavo košę. XIX amžiuje ikrus iš Rusijos imta pamažu vertinti ir Europoje, nors iki tol juos vadindavo tiesiog „žuvies kiaušiniais“ ir paprasčiausiai išmesdavo kartu su žuvies atliekomis. Praėjusio amžiaus pradžioje ikrus, atvežamus iš Irano, ėmė itin vertinti prancūzai, o vėliau, senkant žuvies ištekliams, jie tapo deficitiniu delikatesu. „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės nuomone, ikrai nėra supermaistas, kurį reikėtų būtinai įtraukti į dienos racioną, bet retkarčiais jais galima paįvairinti savo mitybą. Ikrų nauda sveikatai Senuose filmuose dar…

  • Įvairenybės

    Juodasis paltusas – greitai ir paprastai: 3 receptai lengviems pietums

    Originalaus pavadinimo ir išvaizdos juodasis paltusas iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingai paruošiamas, tačiau iš tiesų viskas priešingai – šią žuvį ne tik nesudėtinga pagaminti, bet ir paprasta derinti su pačiais įvairiausiais ingredientais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad įmantresnė žuvis ir jūros gėrybės dažnai atsiranda ant kasdienio pirkėjų stalo, tačiau šios kategorijos produktų pardavimai ženkliai išauga prieš šventes. Paprastai paruošiamas „Siekdami patenkinti pirkėjų poreikius, nuolat siūlome platų žuvies pasirinkimą ir šios kategorijos produktų paklausa nuosekliai auga, o ypač prieš šventes, kai daugiau eksperimentuojama virtuvėje. Pastebime, kad pirkėjų krepšeliuose atsiduria įmantresnės žuvys: plekšnės, šamas ar juodasis paltusas, kurį šiltuoju metų laiku puikiai tinka kepti ir kepsninėje“, – teigia…

Privatumo politika