Kovo 23-ąją, antradienį, 15 val. Europos Parlamento nario prof. Liudo Mažylio iniciatyva bus surengta virtuali konferencija „1918 m. kovo 23 d. Lietuvos valstybės pripažinimas“. „Prieš daugiau nei šimtą metų Vokietija pripažino Lietuvą. Tai galima laikyti diplomatijos užuomazga, kurti tarptautinius santykius, – teigia prof. Liudas Mažylis. Pasak profesoriaus, Vokietija 1917-aisiais suvokė, kad, toliau besitęsiant karui keliais frontais, baigiasi resursai ir reikia kaip nors spręsti „Rytų klausimą“. Okupuotų carinės Rusijos teritorijų aneksija netinka, tad tinkamiausias būdas – „prišliejimas“. Tam reikia suformuoti Kurše ir Lietuvoje legitimias „patikėtinių tarybas“, kurios pateiktų nepriklausomybės deklaracijas. „Be abejo, niekaip neapsieisi be tokių teritorijų nepriklausomo statuso paskelbimo, o po to ir pripažinimo, kad būtų ką „prišlieti“. Tad buvo…
„Moteris verkia viena namuose, o visi jos bijo…“ – savanorė Irmina apie nepaprastas savanorystės patirtis
„Ateidama savanoriauti turėjau įvairių baimių, – prisipažįsta maltiečių savanorė Irmina. – Bijojau, kad man paskirs globoti kokį nors asocialų žmogų, kuris bus nešvarus, nuo jo sklis blogas kvapas, bute bus netvarka…“ Pasak Irminos, prie jos abejonių prisidėjo ir neigiamas kai kurių jos pažįstamų požiūris į savanorystę. Draugės žiūrėjo į ją kaip į keistuolę. „Tu ką, Irmina, neturi ką veikti? – klausdavo jos. – Kam tau to reikia?“ Arba tiesiog tiesiai: „O ką tu iš to turėsi? Tau už tai mokės? O gal tau buto iš jų reikia?“ Daugelio jos pažįstamų nuomone, savanoryste galima užsiimti tik tokiu atveju, jeigu tu turi iš to materialinę naudą. Norėjo padėti seniems „Gal ir sunku…
Seimo nario Eugenijaus Sabučio pranešimas: „Receptas Vyriausybei“
2021 m. kovo 18 d. pranešimas žiniasklaidai Artėdamas prie savo veiklos šimtadienio, ministrų kabinetas pristatė 126 puslapių apimties Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Keista, kad minėtas planas deramo dėmesio ir išsamesnio požiūrio tiek tarp politikų, ypač opozicijos atstovų, tiek ir iš ekspertų žiniasklaidoje nesulaukė. Girdėjome tik pavienius pamąstymus ar nuogąstavimus. Galbūt – ir greičiausiai – šio dokumento svarbą užgožė kiti klausimai, tarp kurių – kritika Vyriausybei ir valdančiajai daugumai dėl itin prastos ir niekaip negerėjančios komunikacijos aiškinant žmonėms vakcinavimo nuo COVID-19 svarbą, eigą ir naudą. Komunikacinės klaidos, neapibrėžtumas ir nuolatinė kova su Prezidentūra lėmė tai, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano klausimas buvo nustumtas į šalį. Mano įsitikinimu, šis planas…
Vilniaus TV bokštas atveria apžvalgos aikšteles
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) informuoja, kad nuo kovo 17 dienos lankytojams yra atveriama dalis Vilniaus TV bokšto erdvių: atviroji apžvalgos aikštelė, esanti 180 m aukštyje ir vidinė, esanti 165 m aukštyje. Lankytojų srautas ribojamas, atsižvelgiant į vyriausybės nustatytą normą (20 kv. m. ploto 1 lankytojui). Prie įėjimo termovizoriumi tikrinama lankytojų kūno temperatūra. Į viršutinėje bokšto dalyje esančias apžvalgos aikšteles liftu vienu metu keliami ne daugiau kaip 2 asmenys arba vienos šeimos nariai. Lankytojai taip pat įpareigojami dėvėti veido kaukes, dezinfekuoti rankas, laikytis saugaus 2 metrų atstumo, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Į vidinę (uždarą) apžvalgos aikštelę lankytojai bilietus gali įsigyti internetu arba TV bokšto bilietų kasoje. Bilietai…
EP nariai aptars Rusijos vykdomą Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teisėjų ir prokurorų persekiojimą
Šį ketvirtadienį bendrame Europos Parlamento Užsienio reikalų (AFET) bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų (LIBE) posėdyje (16:15 val.) bus aptariamas Rusijos vykdomas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teisėjų ir prokurorų persekiojimas. Klausimas į darbotvarkę įtrauktas Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės iniciatyva. Bendrame komitetų posėdyje turėtų dalyvauti Lietuvos teisingumo ministrė, Teisėjų tarybos, Generalinės prokuratūros, Europos Komisijos atstovai. Rusijos tyrimų komitetas pernai gruodį pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams. Vilniaus apygardos teismas 2019 metų kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Dauguma iš jų buvo nuteisti už akių. Posėdžio transliaciją galite stebėti čia: https://multimedia.europarl.europa.eu/lt/afet-libe_20210318-1515-COMMITTEE-AFET-LIBE_vd?EU_CART_ID=446047549&ORDER_TIME=1615791661991 Pranešimą paskelbė: Ugnė Naujokaitytė,…
Seimo narės Dalios Asanavičiūtės pranešimas: parlamentarė kviečia stebėti Lituanistinio neformalaus švietimo užsienyje analizės pristatymą
2021 m. kovo 17 d. pranešimas žiniasklaidai Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė kviečia stebėti Lituanistinio neformalaus švietimo užsienyje analizės pristatymą, kuris vyks kovo 19 d. Renginys skirtas lietuviškosios tapatybės ir lietuvių kalbos išsaugojimo bei neformalaus lituanistinio ugdymo diasporoje klausimams aptarti. Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–7 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Formaliojo ir neformaliojo švietimo lituanistines mokyklas šiuo metu lanko apie 10 tūkst. vaikų, tačiau, preliminariais duomenimis, šiuo metu lietuvių diasporoje gyvena apie 150 tūkst. vaikų ir jaunuolių. „Ši situacija skatina susimąstyti tiek apie Lietuvos diasporos politikos…
Turgaviečių prekiautojams paskirstyta beveik 800 tūkst. eurų kompensacijų
Pagal šio mėnesio pradžioje startavusią turgavietės mokesčio kompensavimo priemonę, kurios pagalba turgaviečių prekiautojai gali gauti vienkartinę 300 eurų kompensaciją, vien per pirmąją savaitę jau paskirstyta 788,1 tūkst. eurų kompensacijų 2627 turgavietės prekiautojams. Pagal turgavietės mokesčio kompensavimo priemonę kompensaciją gali gauti turguje ne maisto produktais prekiaujantys gyventojai, kurių ekonominė veikla yra įtraukta į Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintą nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąrašą. Vienas prekiautojas gali gauti tik vieną kompensaciją nepriklausomai nuo turimų prekyviečių skaičiaus. Norintys gauti kompensaciją turgaviečių prekiautojai iki šių metų birželio 1 dienos turi pateikti supaprastintos formos paraišką Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje Mano VMI. Paraiškų priėmimas gali būti sustabdytas nesulaukus minėto termino, jeigu…
VU fizikų kuriamų technologijų pritaikymas – nuo sulankstomų televizorių iki energiją generuojančių drabužių
Organinės optoelektronikos technologijos yra vienos iš sparčiausiai besivystančių technologijų rūšių – pernai jų pasaulinė rinka siekė apie 60 mlrd. JAV dolerių ir prognozuojama, kad 2027 m. pasieks 300 mlrd. Didžiausią šios rinkos segmentą sudaro organinių šviestukų (angl. organic light emitting diode – OLED) ekranai. Vilniaus universiteto (VU) Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Organinės optoelektronikos grupės mokslininkai jau daugiau nei 15 metų aktyviai dirba šioje srityje dalyvaudami visose tyrimų stadijose – nuo naujų molekulių sukūrimo iki prietaisų prototipų demonstravimo. Apie šios srities mokslinius tyrimus VU ir platų šios technologijos pritaikymą kalbėjomės su Organinės optoelektronikos grupės vadovu dr. Karoliu Kazlausku. Tyrimuose būtinas tarpdiscipliniškumas Dr. K. Kazlausko teigimu, organinės optoelektronikos sritis yra neatsiejama nuo organinių puslaidininkinių…
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas: siūlomos Liustracijos įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai
2021 m. kovo 17 d. pranešimas žiniasklaidai Šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) svarstė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIVP-277) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. TTK nusprendė, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį 2021 m. gruodžio 31 d. būtų išslaptinama informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio jie yra savanoriškai prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Komitetas, priimdamas šį sprendimą, įvertino tai, kad valstybė yra įsipareigojusi saugoti asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, informaciją 75 metus…
Ministerija žemdirbių nuomonės dėl klimato kaitos ir Žaliojo kurso negirdi
Kovos su klimato kaita ir ES Žaliojo kurso reikalavimai Lietuvos žemdirbiams dabar kelia bene didžiausią nerimą. Briuseliui pateiktame kovos su klimato kaita plane, iki 2030 metų šalies žemės ūkis turės 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Žemės ūkis išmeta apie penktadalį šių dujų ir pagal šią taršą Lietuvoje yra trečias po transporto ir energetikos. Įgyvendinant Žaliojo kurso reikalavimus, iki 2030 m. cheminių pesticidų naudojimą reikės sumažinti perpus, o trąšų išsiplovimą, – 20 proc. Taip pat Vyriausybė numato iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, neliks lengvatinio akcizo ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams. O nuo 2040-ųjų būtų visai atsisakyta iškastinio kuro, traktoriai turės dirbti be dyzelino. Pasak…