Nutirpus sniegui gamtoje pasirodo šiukšlės – neatsakingo elgesio rezultatai. Dalį šiukšlių sudaro stiklo buteliai ir įvairios duženos. Aštrios šukės teršia aplinką, kelia pavojų susižeisti žmonėms ir gyvūnams. Tuo tarpu VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) atkreipia dėmesį, kad stiklas gali būti perdirbamas ir naudojamas neribotą kiekį kartų, neprarandant kokybės. Tad pavasarį verta atkreipti dėmesį į priežastis, skatinančias namuose rūšiuoti stiklo pakuotes ir aktyviau naudotis užstato sistema. Mat gyventojai užstatines stiklo pakuotes linkę grąžinti ne taip dažnai negu plastiko ar metalo – galbūt dėl to, kad stiklo yra gana sunki ir dūžta. Stiklo perdirbimas taupo energiją USAD duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojai grąžino per 35 milijonus stiklinių gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje. Bendras…
Elektriniai „Bolt“ paspirtukai grįžo į gatves: prie tvaraus judėjimo mieste jungiasi ir Alytus
Europoje pirmaujanti pavėžėjimo platforma „Bolt“ skelbia apie anksčiausią elektrinių paspirtukų sezono pradžią Lietuvoje. Nuo kovo 16-osios paspirtukai jau rieda penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o nuo šiandien elektrinių paspirtukų nuomos paslauga bus pradėta teikti ir Alytuje. Paspirtukai Alytuje – anksčiau, nei planuota Pradėti elektrinių paspirtukų nuomą Alytuje „Bolt“ planavo balandį. Vis dėlto, pandemijai nesitraukiant ir miestiečiams vangiai naudojantis viešuoju transportu, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis paskatino paslaugą mieste pradėti dar iki šv. Velykų. „Elektriniai paspirtukai populiarūs visoje Europoje. Labai džiaugiuosi, kad ši paslauga pagaliau atsiras ir mūsų mieste. Tai alternatyvi ekologiška transporto priemonė, kurią, nuoširdžiai tikiu, alytiškiai pamėgs ir įvertins. Juk pagrindinis mūsų visų tikslas – žalias,…
Pasakėčia apie carą ir Vilniaus merą
Kai caras nusprendė nutiesti geležinkelį Peterburgas – Varšuva, tai Aukštaitijos valstiečiai labai susirūpino: iš kur anas paims tiek geležies? Prisimenu šią profesoriaus Č. Kudabos užrašytą istoriją, kai tik išgirstu Vilniaus valdžios aiškinimus dėl sostinės susisiekimo ateities. Gerai, žinoma, būtų paleidus metro traukinukus, tvirtina ir meras, ir plėtros departamento direktorius bei vyriausiasis architektas. Jie ir greiti, ir patogūs. Tačiau… – Iš kur paimsi tiek keleivių tokiam transportui? – susirūpinę klausia jie. – Kur srautai? Kažkaip neteko girdėti, kad valdžia, šiaip jau gražiai nusiteikusi prekybos centrų atžvilgiu, prieš naujos „Maximos“ ar „Norfos“ statybą imtų rypuoti: – Ar jums užteks pirkėjų? Ar kokiam nors plėtotojui kada buvo atsukę susirūpinusį veidą: ar užteks gyventojų?…
Kaunas imasi unikalaus plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą
Nuo 1959 m. veikianti Kauno hidroelektrinė (KHE) iki šių dienų išlikusi pagrindine kliūtimi nenutrūkstamam laivybos maršrutui ir žuvų migracijai. Daugiau kaip 20 metrų aukščio užtvanka Lietuvos upių tėvu vadinamą Nemuną tarsi dalija pusiau. Kauno miesto vadovai inicijuoja šios senos klaidos atitaisymą, siūlydami imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo. Vandens kelias iki Lenkijos Didžiausia „žaliąją“ energiją Lietuvoje gaminanti jėgainė, kuriai dar 2014 m. suteiktas Algirdo Brazausko vardas, dar praėjusio amžiaus viduryje atkirto Nemuną ir tapo kliūtimi vientisam laivybos keliui. Šliuzo įrengimas prisidėtų prie upeivystės gaivinimo mūsų šalyje, sujungiant visą beveik 500 km mūsų šalyje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą. Tai atvertų galimybes nepertraukiamai plaukti didžiausia…
Gaisras miške – kartais ne nelaimė, o būdas išsaugoti gamtos įvairovę
Daugelis išgirdę apie gaisrą miške įsivaizduoja didelę nelaimę, kuri niokoja gamtą ir sukelia blogas pasekmes miško ekosistemai. Tačiau kartais ugnis gali būti naudinga – pavyzdžiui, kontroliuojamas deginimas, atliekantis reikšmingą vaidmenį siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Šiam svarbiam reiškiniui buvo skirta ir neseniai Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija. Pasak renginio dalyvius pasveikinusio Aplinkos viceministro Dano Augučio, miškų priešgaisrinė sauga yra svarbus ir reikalingas miškininkų darbas – todėl natūralu, kad visuomenė, girdėdama apie gaisrus, ugnį vertina kaip absoliučią blogybę. „Vis dėlto mes, miškų ekologai, suprantame, jog nevaldomas miško gaisras ir kontroliuojamas deginimas yra du skirtingi dalykai, o ugnis reikalinga dalies rūšių išlikimui. Ši konferencija – tai proga profesionaliai kalbėti apie temą, kuri ilgą laiką…
Stephane Ruz: kaip paruošti vaikus besikeičiančiam pasauliui?
Kas bus ateityje? Intriguojantis klausimas, ypač žvelgiant iš dabartinės situacijos, kai net nežinome, kas bus po mėnesio ar dviejų. Tad kaip galime būti tikri, kad tai, ko mokome vaikus šiandien, bus naudinga po dešimties ar dvidešimties metų? Apie švietimo ateitį kalbamės su Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje (AISV) vadovu Stephane Ruz. Orientuotis ne į žinias, o į mokinį Kalbėdami apie švietimo ateitį, pirmiausia turime kalbėtis apie šiuolaikinius vaikus. Ir ne tik kalbėtis: turime juos suprasti. „Šiuolaikiniai mokiniai yra labai smalsūs, jie nori suprasti juos supančio pasaulio daugiasluoksniškumą. Mokytojų užduotis: nuolat kelti iššūkius, skatinti susidomėjimą, palaikyti ir raginti dar labiau stengtis. Tai turi atspindėti ir fizinė mokyklos struktūra, kurioje pakaktų erdvių, kuriose…
Kurkime ateitį jau šiandien su sumaniąja inžinerija
Skaitmenizacija, robotizacija, dirbtinis intelektas, tvarumas, žiedinė ekonomika – šiuos žodžius dažnai girdime kalbose apie agrarinio sektoriaus ateitį. Tokius pat raktažodžius akcentuoja ir nauja bakalauro studijų programa „Sumanioji inžinerija“, kurią šiemet pradėjo vykdyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Tai – išskirtinai į inovacijas orientuota ir vienintelė Lietuvoje studijų programa, kurioje bus ugdomi naujos kartos specialistai, gebantys sumaniąsias inžinerines sistemas diegti ir valdyti gyvojoje gamtoje. Didžiausias dėmesys šioje studijų programoje yra skiriamas ugdyti gebėjimams „komunikuoti“ su robotais ir dronais, naudoti sumaniąsias inžinerines sistemas bei dirbtinio intelekto taikomąsias programas. Programoje siekiama įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus žemės ūkio produktų gamybos, organinių atliekų utilizavimo ir bioenergijos gamybos sektoriuose. „Sumaniosios inžinerijos“ studijose sujungiami inžinerijos ir…
Kolagenas – kodėl jo reikia mūsų organizmui
Kolagenas yra gausiausias baltymas mūsų organizme. Tai yra pats pagrindinis jungiamojo audinio komponentas, sudarantis keletą kūno dalių, tarp kurių yra ir sausgyslės, raiščiai, oda ir raumenys. Kolagenas pasižymi daugybe svarbių funkcijų, įskaitant ir struktūros suteikimą odai bei kaulų stiprinimą. Per pastaruosius metus labai sparčiai išpopuliarėjo kolageno papildai. Ir tai taip pat labai puikiai parodo Sapiens kolagenas, kuris sulaukia ypatingai didelio vartotojų dėmesio. Dauguma rinkoje esančio kolageno papildų yra hidrolizuoti, o tai reiškia, kad tokiu atveju kolagenas yra suskaidytas, todėl kur kas lengviau įsisavinamas mūsų organizmo. Žinoma, yra ir keletas maisto produktų, kuriuos galima vartoti, kad būtų padidintas kolageno suvartojimas – tarp tokių produktų yra ir kiaulienos oda bei kaulų sultinys.…
Pašto ženkle įamžintas populiariausio Lietuvos kurorto simbolis – Palangos tiltas
Palanga turi ne vieną žinomą lankytiną vietą, tačiau neabejotinai populiariausia – beveik pusę kilometro į jūrą nusidriekęs tiltas. Neatsitiktinai būtent jis saulėlydžio fone įamžintas ir naujausiame, penktadienį, kovo 26 d., Lietuvos pašto išleidžiamame pašto ženkle „Lietuvos kurortai. Palanga“. Pašto ženklo nominalas – 0,81 Eur, tiražas – 21 tūkst. vnt. Su pašto ženklais išleidžiamas ir pirmos dienos vokas, proginis antspaudavimas kovo 26 d. vyksta Palangoje, Vytauto g. 53, įsikūrusiame pašte. Palanga yra populiariausias kurortas Lietuvoje, pagal bendrą turistų skaičių šį miestą lenkia tik nuo sostinė Vilnius. Simboliška, šiais metais minimos 100-osios Palangos grąžinimo Lietuvai metinės, paskatinusios išleisti pašto ženklą šiam kurortui. 1921-aisiais kovo 30 dieną Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos…
Specialistai paaiškino, kokią įtaką paauglių bendravimui turi jų žodynas ir ko turėtų nepraleisti pro ausis tėvai
Bendravimas – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, net jei ir mūsų fiziniai kontaktai yra apriboti. Patys ne tik įgarsiname, bet ir vienaip ar kitaip priimame kitų išsakytas nuomones, idėjas, tačiau retai susimąstome, kad mūsų parinkta verbalinė kalba pašnekovui neša ne vien žodinę informaciją, o pastaroji gali būti suprasta visiškai priešingai nei tikimės. Į bendravimo pinkles dažniausiai patenka paaugliai, kurie dėl kuklaus gyvenimiškos patirties bagažo yra įžeidesni, linkę gautą informaciją klaidingai interpretuoti, o kai kurias situacijas – pernelyg dramatizuoti. Tad kokią reikšmę iš tikrųjų turi paauglių vartojami žodžiai ir kaip į juos tinkamai įsiklausyti suaugusiesiems? Skirtingos interpretacijos gali vesti prie nesusikalbėjimo Šeimos santykių lektorius Vaidas Arvasevičius teigia, jog bendravimas su aplinkiniais, visų…
