Gruodžio 25-ąją baigiasi draudimas žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede nurodytuose upių ruožuose. Kadangi tai bus šventinė diena, todėl tą dieną draudimas jau negalios ir bus leidžiama žvejoti minėtose upėse turint žvejo mėgėjo bilietą ir paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius. Lašišas ir šlakius leidžiama žvejoti nuo gruodžio 26 d., įsigijus žvejo mėgėjo kortelę, kuri suteikia teisę paimti vieną lašišą arba šlakį (ne mažesnius kaip 65 cm dydžio). Iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti marguosius upėtakius ir žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytose upėse. Šiuo metu tebegalioja ir galios iki sausio 15 d. draudimas žvejoti Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir…
Tyrimas: net 4 iš 10 lietuvių karantino metu pradėjo tvarkytis dažniau
Dabar, kai namuose praleidžiame tiek daug laiko, jie užsiteršia daug greičiau, nes didžioji dalis susidarančių dulkių ir kitų nešvarumų yra pačių žmonių paliekami pėdsakai. „Samsung“ produktų ekspertas Vytautas Jurgaitis sako, kad bendrovės atlikta apklausa parodė, jog net 42 proc. žmonių, prasidėjus pandemijai, būstą ėmė tvarkyti dažniau, o net 4 iš 5 vartotojų, tvarkydamiesi naudoja dulkių siurblį. Lietuvių tvarkymosi įpročiai – dauguma apklaustųjų save laiko tvarkingais Eksperto tikinimu, 79 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių save laiko tvarkingais žmonėmis. Tą liudija ir jų tvarkymosi įpročiai – 69 proc. apklaustųjų dulkių siurbliu naudojasi kiekvieną savaitę, o 73 proc. – bent kartą per mėnesį. V. Jurgaitis sako, kad namų švarą užtikrinti padeda ne tik tvarkymosi…
Ekspertas pataria, kaip išrinkti tobulą kavą dovanoms: „Nebijokite eksperimentuoti“
Lietuviai kava mėgaujasi jau nuo XVIII amžiaus pradžios, tačiau ragautojų dėmesys į šio gėrimo kokybę pradėjo krypti visai neseniai – specializuotos kavinės, kuriose galima atsigerti rūšinės kavos, dėl istorinių priežasčių mūsų regione tapo populiarios tik XXI amžiuje. Nepaisant to, galime didžiuotis kavos kultūra Lietuvoje – kavos eksperto Domo Ivonio teigimu, lietuviai tikrai nenusileidžia italams. Vartotojų įpročių kaita paskatino augti ne tik kavines – parduotuvių lentynose vis dažniau galima rasti kokybiškos kavos iš įvairiausių pasaulio regionų. Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, teigimu, kavos mėgėjai dairosi ne tik įprastų, jau pažįstamų skonių, bet ieško ir išskirtinesnių kavos rūšių. Pastebima, kad aukščiausios kokybės kava perkama ne tik į namus, bet ir…
EK PRITARĖ 90 MLN. EUR DYDŽIO VALSTYBĖS PAGALBAI, SKIRTAI REMTI LIETUVOS PREKYBOS KREDITO DRAUDIMO RINKĄ
Europos Komisija (EK) patvirtino valstybės pagalbos priemonę, skirtą remti nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusią Lietuvos prekybos kredito draudimo rinką. Prekybos kredito draudimas apsaugo įmones nuo galimos nuostolių rizikos, kuri gali kilti, jei klientai nesumoka su prekyba susijusių skolų. Dėl koronaviruso protrūkio poveikio ekonomikai padidėjo rizika, kad draudikai nenorės išlaikyti turimų draudimo apsaugos apimčių. EK patvirtinta garantijų draudimo bendrovėms schema užtikrins, kad prekybos kredito draudimas ir toliau bus prieinamas įmonėms Lietuvoje. EK nustatė, kad 90 mln. eurų vertės valstybės pagalbos priemonė, apie kurią pranešė Lietuva, yra tinkama ir proporcinga bei yra suderinama su Europos Sąjungos vidaus rinka, todėl jai buvo pritarta. Konkurencijos taryba šiuo metu aktyviai konsultuoja valdžios institucijas dėl valstybės pagalbos…
Statybų įmonės vadovas L. Adomavičius: nepavyks būti sėkmingu, jeigu į darbą eisi tik dėl pinigų
Statybų įmonės vadovas L. Adomavičius: nepavyks būti sėkmingu, jeigu į darbą eisi tik dėl pinigų Pastaraisiais metais keičiasi statybos aikštelių vaizdai. Jau greitai matysime daug statybų ir renovacijų dengtose, apšviestose ir saugiai elektrifikuotose statybos aikštelėse, kuriose darbus bus galima atlikti 24/7. Progresuoja ir statybos robotizacija – kranai, mechanizmai, įrankiai, įvairūs davikliai, optika. Dauguma šių inovacijų leidžia pagreitinti statybas, mažinti rizikas. Akivaizdu, kad norint paspartinti šias inovacijas, reikalingi ir savo darbą išmanantys specialistai. Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adomavičius. Įvardykite, Jūsų manymu,…
Kauno valstybinės filharmonijos vadovo konkursą laimėjo Justinas Krėpšta
Kauno valstybinės filharmonijos vadovo konkursą laimėjo ilgametis šios koncertinės įstaigos vadovas Justinas Krėpšta. Justinas Krėpšta jau daugiau kaip trisdešimt metų vadovauja Kauno valstybinei filharmonijai – nuo 1987 m. dirbo Lietuvos nacionalinės filharmonijos Kauno filialo direktoriumi, o nuo 2006-ųjų, filialui tapus savarankiška koncertine įstaiga, Kauno valstybinės filharmonijos vadovu. 2012 m. Justinui Krėpštai suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docento vardas. 2017 m. už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui jam įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose. Koncertinės įstaigos Kauno valstybinės filharmonijos vadovo naujos kadencijos trukmė –…
Seimas patvirtino 2021 m. valstybės biudžetą
Seimas patvirtino 2021 m. valstybės biudžetą (projektas Nr. XIIIP-5302(2), kuriame ypač svarbus dėmesys skiriamas koronaviruso pandemijos sukeltiems neigiamiems padariniams mažinti. Už šį sprendimą balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 49 parlamentarai. Priimdamas įstatymą parlamentas atsižvelgė į dėl COVID-19 pandemijos išaugusį neapibrėžtumą, didelį neužtikrintumą dėl globalios ekonomikos atsigavimo, stiprėjančias geopolitines įtampas ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus stiprėja, taip pat į išaugusią valdžios sektoriaus skolą bei poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus. Seimas patvirtino daugiau kaip 11,252 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 15,828 mlrd. eurų išlaidas. Asignavimai viršija pajamas beveik 4,576 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus deficitas sudarys 7 proc. BVP, iš jų…
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Norime išsaugoti švarias upes ir ežerus? Junkimės prie nuotekų tinklų“
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad daugumos Lietuvos vandens telkinių prastą būklę lemia ir netvarkomos buitinės nuotekos. Norėdami apsaugoti ežerus ir upes nuo nuotekų taršos, pasak ministro, susitelkti turime visi – Aplinkos ministerija, savivaldybės, jų kontroliuojamos vandentvarkos įmonės ir patys gyventojai. Europos Komisija 2017 m. įspėjo, kad Lietuva nėra užtikrinusi Miesto nuotekų direktyvos reikalavimų net 54 vietovėse, vadinamosiose aglomeracijose. Šalinant EK nurodytus trūkumus, ypač svarbus yra Kėdainių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos projektas, kuris pradėtas įgyvendinti š. m. rugsėjį. Darbai turi būti užbaigti iki 2022 m. sausio 12 d. Lapkritį ir Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad kol kas prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungė beveik 300 tūkst. gyventojų, nors ir buvo…
Seimas po svarstymo pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektui
Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5292(3). Numatoma, kad kitais metais PSDF pajamos ir išlaidos sieks beveik 2,48 mlrd. eurų. „Lyginant kaip kinta biudžetas su 2020 m. planu, jis didėja 374 mln. eurų. Lyginant su buvusios vyriausybės pateiktu biudžetu, šis biudžetas yra pakoreguotas ir didėja 108 mln. eurų. Pirmą kartą yra iš esmės išsprendžiamas valstybės asignavimų klausimas. Vyriausybė yra pavedusi nemažai funkcijų, kurios iš esmės neturi būti finansuojamos iš PSDF. Tas funkcijas paveda ir pagal Konstituciją, kitus įstatymus, turi numatyti tam lėšas. Visada tų lėšų trūkdavo ir štai, pirmą kartą papildomai yra skirta 88 mln. eurų, viso…
Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinį dydį numatoma didinti vienu euru
Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui (Nr. XIIIP-5299(3), kuriuo siūloma 1 euru (iki 177 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. „Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis (atlyginimai), įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygis ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos ir atlygiai padidėtų apie 200 tūkstančių darbuotojų nuo 4 iki 32 eurų (nuo mažiausiai uždirbančio darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, iki Konstitucinio Teismo pirmininko ar jį pavaduojančio teisėjo)“, – teigiama dokumento aiškinamajame…
