Kelis mėnesius trukęs Samsung Galaxy šou „Svajonių šefas“ pasiekė finišo tiesiąją. Išskirtinio projekto finale dėl geriausio Baltijos šalių virėjo vardo susigrūmė trys šefai – lietuvis Mantvydas Riškus, Latvijos atstovė Monta Meiere ir estė Helene Pihl. Nors projekto nugalėtoja tapo ir 1500 eurų piniginiu prizu džiaugėsi estė, tačiau finale iki pat paskutinės sekundės kovojusiam septyniolikmečiui Mantvydui projekto vedėjai negailėjo pagyrų ir tvirtino, kad jauno vaikino laukia stulbinanti karjera. Į finalą trys laimingieji pateko nugalėję priešininkus praėjusios savaitės pusfinalyje. Tai suteikė jiems savo šalies Svajonių šefo titulą, po 1500 eurų piniginį prizą ir galimybę susirungti dėl Baltijos šalių Svajonių šefo titulo. Kulinarinio šou finale dalyviams teko pademonstruoti visus savo sugebėjimus ir kompetentingai…
Ar esame jautrūs skurstančiųjų pagalbos šauksmui?
Šalies miestuose ir miesteliuose skursta beveik 22 proc. gyventojų, tačiau likusieji jų problemoms nėra abejingi ir yra pasirengę padėti. Tai rodo prekybos tinklo IKI ir labdaros organizacijos „Maisto bankas“ rengiama akcija „Gera kaina – geras darbas“, prie kurios, organizatorių teigimu, noriai prisideda tiek didmiesčių, tiek ir mažesnių miestų gyventojai. Būtent pastarieji akcijoje dalyvauja aktyviausiai, o „Maisto bankas“ jau džiaugiasi pirmaisiais už surinktas lėšas įsigytais organizacijos veiklai būtinais daiktais. Birštono gyventojai – dosniausi Prekybos tinklo IKI duomenimis, pagal tūkstančiui gyventojų tenkančias įsigytas akcijos „Gera kaina – Geras darbas“ prekes pirmauja Birštono rajono, Palangos miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės. Pastarųjų savivaldybių gyventojai nupirko daugiausia. Tuo metu pagal bendrą akcijos metu surinktą paramos…
Kaunas keičia požiūrį į miestui priklausančius būstus: apgaudinėjantys miestą bus sutramdyti
Tūkstančiais skaičiuojami nuomininkų įsiskolinimai, nepagrįstai naudojamas, apleistas ir neprižiūrėtas, o kartais net savavališkai užimtas ar pernuomotas socialinis būstas – visa tai yra padariniai, kuriuos nulėmė ilgai trukusi betvarkė valdant miestui priklausantį turtą. Kaunas pasirengęs šio seno „palikimo“ atsikratyti ir jau ėmėsi konkrečių veiksmų. Kaunas gali vadintis turtingiausiu miestu šalyje – savivaldybės žinioje yra beveik 4,4 tūkst. būstų. Iš jų trys su puse tūkstančio – kadaise gyventojų neprivatizuoti ir savivaldybės žinion atitekę butai, o likusieji 900 – socialiniai būstai. Tokiu turtu galima pasidžiaugti, tačiau sulig jo dydžiu miestas turi ir daug rūpesčių bei didelių įsipareigojimų. Daugiau naštos nei naudos „Iki šiol visa tai buvo veikiau našta nei nauda, todėl siekiame tą…
Suskystintas naftos dujas tiekiančioms įmonėms – baudos už nepateiktą informaciją
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), atsižvelgdama į tai, kad suskystintų naftos dujų tiekimo veiklą vykdančios bendrovės – UAB „Varėnos dujos“ ir UAB „Literma“ – neįvykdė VKEKK įpareigojimo pateikti privalomas audituotų pajamų ir sąnaudų ataskaitas už 2016 m., skyrė 289 Eur baudas. Abi bendrovės, nepaisant skirtos baudos, vis tiek turės pateikti VKEKK privalomą informaciją, tam numatytas 2 mėnesių terminas. Primename, kad VKEKK 2017 m. birželio 15 d. posėdyje konstatavo, kad šios bendrovės nėra pateikusios privalomos informacijos, ir įspėjo, kad to nepadarius, gali būti skiriama bauda. Pranešimą paskelbė : Aistė Griškonytė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Pasirašyta Vilniaus kogeneracinės jėgainės finansavimo sutartis
Spalio 31 d. buvo pasirašyta itin reikšmingo Lietuvai projekto „Didelio naudingumo kogeneracijos pajėgumų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, sukūrimas Vilniaus mieste“ dvišalė sutartis tarp Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“. Bendra projekto vertė – daugiau nei 209 mln. Eur. Projektas bus finansuojamas Europos investicinio banko (EIB), pareiškėjo bei Europos Sąjungos fondų lėšomis. Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo į šį projektą yra investuojama 90 mln. Eur.Pagrindinis projekto tikslas – didinti energijos gamybą didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, energijos gamybai panaudojant atsinaujinančius energinius išteklius. „Vilniaus kogeneracinės jėgainės atsiradimas – ypatingas projektas, turintis strateginę reikšmę Lietuvos ekonomikai. Tokia jėgainė miestui ir šaliai reiškia stiprėjančią energetinę nepriklausomybę ir pigesnę šilumą. Išvada…
„Horizontas 2020“ MVĮ priemonė: kokie Lietuvos sėkmės formulės elementai?
ES programos „Horizontas 2020“ mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) priemonė skirta novatoriškoms mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuriančioms technologijas, produktus ir procesus naujose verslo srityse, gebančioms pakeisti esamas vertės grandines ir turinčioms potencialą tapti rinkos lyderėmis. Kiek „Horizontas 2020“ MVĮ priemonės dalyvių turime Lietuvoje? Kokie Lietuvoje dalyvavimo didžiausioje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje sėkmės formulės elementai? Aiški vizija ir drąsus pirmas žingsnis „Horizontas 2020“ MVĮ priemonės 5,06 mln. eurų dotacija yra paskirta 25 Lietuvos projektams vykdyti, o šiuos projektus įgyvendina 21 mūsų šalies įmonė. Kasmet Lietuva vis aktyviau dalyvauja šioje priemonėje. 2014 m. MVĮ priemonės kvietimuose Lietuvos verslo atstovai pateikė 47 paraiškas, o 2016 m. buvo teikta dvigubai…
Tikrintojai prieš gamtą: ekologinių ūkių patikrų sezoną užbaigti laiku gamtos stichijos nesutrukdė
Teisės aktai, reglamentuojantys ekologinę žemės ūkio gamybą, įpareigoja VšĮ „Ekoagros“ kasmet, augalų vegetacijos ar intensyviausių darbų ūkyje metu, patikrinti visus pirminės ekologinės gamybos ūkius. Per keletą mėnesių – nuo birželio iki spalio vidurio turi būti aplankytas kiekvienas ekologine, taip pat nacionalinės kokybės produktų gamyba užsiimantis Lietuvos ūkis. Patikras atliekantys tikrintojai siekia įsitikinti, ar pareiškėjo deklaruoti duomenys yra teisingi – atitinka realią situaciją, ar tinkamai vykdomi prisiimti įsipareigojimai. Nors šiemet nesibaigiančios liūtys niokojo derlių ir jaukė ūkininkų darbų planus, sertifikavimo įstaigos tikrintojai spėjo laiku, t.y. spalio 15-ąją, patikrų sezoną užbaigti. Ekologiškai dirbamos žemės plotas didesnis nei ES vidurkis „Baigiant 2017 m. sezoną galima apibendrinti: deklaruojamas ekologiškai dirbamos žemės plotas padidėjo per…
Jei dveji metai virto mėnesiu – www.reikalauk.lt
„Šiai prekei suteikiama mėnesio, trijų mėnesių, net vienerių metų (!) garantija“ – tai ne vienas iš mūsų girdėjome parduotuvėje, pirkdami drabužius, batus ar buitinę techniką. Pirkėjas įsidėmi nurodytą terminą ir jei prekė sugenda ar jos gamybos brokas išryškėja vėliau, susitaiko su mintimi – teks įsigyti naują prekę arba mokėti už jos taisymą. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė dr. Eglė Kybartienė pataria: „Neskubėkite leisti pinigų. Prisiminkite, kad pagal vartotojų apsaugos teisės aktus prekėms taikoma nemokama 2 metų garantija. Pardavėjo siūloma komercinė garantija yra papildoma paslauga, ji nepanaikina ir neturi įtakos teisinei garantijai“. Teisinė garantija reiškia, kad jei prekė nekokybiška (neatitinka savo aprašymo, negali būti naudojama įprastiems tikslams, neatitinka įprastos kokybės ar…
„Transparency International“ tyrimas: skaidriausia lietuviška įmonė – „Maxima“
„Transparency International“ Lietuvos skyrius antrą kartą atliko didžiausių Lietuvoje įmonių skaidrumo tyrimą. „Maxima“ skaidrumo reitinge užėmė aukščiausią vietą ir tarp prekybos tinklų, ir tarp visų lietuviško kapitalo įmonių. Tyrime analizuojama vieša informacija apie bendrovių antikorupcinę politiką, organizacinę struktūrą, finansinius rezultatus. „Transparency International“ Lietuvos skyrius antrą kartą atliko didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių skaidrumo tyrimą. Jo metu buvo analizuojama, kaip bendrovės suvaldo korupcines rizikas vidiniuose ir išoriniuose procesuose, kiek informacijos apie organizacinę struktūrą bei kiek finansinių duomenų skelbiama viešai. Pagal gautus rezultatus sudarytas atskaitingumo ir skaidrumo reitingas, kuriame pirmą vietą tarp lietuviško kapitalo įmonių ir 3-ią vietą bendroje įskaitoje užėmė bendrovė „Maxima“. Skaidrumo bei atskaitingumo tyrimas Lietuvoje pirmą kartą atliktas 2013 m.…
„airBaltic“ žymi trejų metų veiklos Vilniuje sukaktį
Spalio 31 d. sukanka treji metai, kai Latvijos oro linijos „airBaltic“ atidarė savo bazę Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Šiuo metu „airBaltic“ iš Vilniaus siūlo tiesioginius skrydžius į Amsterdamą, Berlyną, Miuncheną, Paryžių ir Taliną, o taip pat 60 patogių krypčių skrendant per Rygą. Nuo 2014 metų lapkričio „airBaltic“ iš Vilniaus oro uosto iš viso skraidino 720 116 keleivių. Vien šiais metais keleivių skaičius išaugo 20 procentų. „Džiaugiamės, kad vis daugiau keleivių iš Lietuvos renkasi „airBaltic“ savo pagrindiniu vežėju. Mes siūlome geriausią susisiekimą į ir iš Lietuvos, nes „airBaltic“ derina tiesioginius skrydžius ir patogius jungiamuosius skrydžius per pagrindinę bazę Rygoje į Europą, Skandinaviją, Viduriniuosius Rytus ir NVS šalis“, – sakė „airBaltic“ generalinis direktorius…