Įvairenybės

Žvejybos Baltijos jūroje kontrolė: didesnis dėmesys priežiūros institucijų bendradarbiavimui ir veiklos efektyvinimui

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, prižiūrinti verslinę, specialiąją ir mėgėjų žvejybą Baltijos jūroje ir priekrantėje, kontrolę vykdo nepertraukiamu režimu – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Per šių metų 9 mėnesius laivu „Vakaris“ ir žvejybos kontrolei naudojamomis valtimis su pakabinamaisiais varikliais Baltijos jūroje buvo organizuoti 29 žvejybos kontrolės reidai, patikrinti 56 žvejybos laivai. Bendradarbiaujant su kitomis priežiūros institucijomis žvejybos stebėjimas sraigtasparniais ir bepiločiais dronais buvo vykdomas net iš oro.

Pandemijos metu žvejybos kontrolės darbas nesutriko – fiziniai patikrinimai buvo vykdomi panašiu intensyvumu kaip ir anksčiau, tačiau laikantis visų reikalingų saugumo reikalavimų, kurie buvo taikomi paskelbus ekstremalią situaciją dėl pandemijos. Per 2021 m. 9 mėnesius atlikti 56 žvejybos kontrolės reidai priekrantėje – žvejojančių įmonių žuvų iškrovimo vietose (pakrantėje), kurių metu patikrinti 92 laivai.

Pareigūnai Baltijos jūroje, Klaipėdos ir Šventosios uostuose patikrino 146 žvejų mėgėjų pramoginius  laivus. Jūroje patikrinti 123 žvejai mėgėjai, krante – 401 iš jūros grįžęs žvejys mėgėjas. Patikrinti 395 žvejai mėgėjai, žvejoję nuo Palangos tilto ir nuo jūros kranto. Iš viso reidų metu buvo patikrinti 796 žvejai mėgėjai ant Palangos tilto, Klaipėdos ir Šventosios uostuose. Inspektavimo metu tikrinami žvejo mėgėjo bilietai, žvejybos įrankiai, žuvys pasveriamos ir matuojamos.

Žvejų mėgėjų inspektavimų, atliktų per 2021 m. 9 mėnesius, metu jūroje ir krante užfiksuota, pasverta ir pamatuota 121 vnt. (637 kg) lašišų (SAL); 1 kg stintų (SME).

Per 2021 m. 9 mėnesius iš Lietuvos Respublikos verslinės žvejybos laivų, žvejojusių atviroje Baltijos jūroje, buvo gauta 200 pranešimų apie numatomą laimikio iškrovimą Klaipėdos uoste. Patikrinti 36 laivų iškrovimai, t. y. patikrinta 18 proc. grįžusių išsikrauti laivų. Patikrintų pelaginių žuvų (strimelių ir šprotų) svoris – 232 445 kg, plekšnių – 256 kg, menkių priegauda sudarė 5 kg.

Iš priekrantėje žvejojusių verslinės žvejybos laivų (ilgesnių negu 8 m) buvo gauti 69 pranešimai apie iškrovimą Klaipėdos uoste, buvo patikrinta 11 laivų, t. y. 15,9 proc. visų priekrantėje žvejojusių žvejybos laivų. Taip pat patikrinta 19 transporto priemonių, kuriomis buvo gabenta 157 075 kg iš tralinių žvejybos laivų iškrautų žvejybos produktų.

Šiemet palyginti su pernai žvejybos tendencijos Baltijos jūroje ir priekrantėje iš esmės nepasikeitė. Žvejyba toliau vyksta pagal nustatytas taisykles ir turimas žvejybos kvotas. Per 2021 m. 9 mėn. Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje (įskaitant priekrantę) sugavo virš 10736,267 t įvairių rūšių žuvų. Pagrindinę žvejybos laimikio dalį sudarė: 8535,532 t šprotų, 2195,032 t strimelių, 1,341 t rytinių menkių (priegauda), 4,362 t jūrinių plekšnių ir 241 vnt. lašišų.

Lyginant 2020 m. ir 2021 m. 9 mėn. verslinės žvejybos laimikio kiekį, sugautą naudojant pelaginius tralus, strimelių sugavimai šiais metais buvo 52 proc. didesni, o šprotų 22 proc. mažesni. Tačiau rudeninis pelaginės žvejybos sezonas tik prasidėjo, todėl galimas pokytis priklausys nuo žvejybos intensyvumo.

Šiais metais stebima beveik 8 proc. didėjanti sugavimų tendencija, lyginant 2020 m. ir 2021 m. 9 mėn. verslinės žvejybos gaudyklėmis sugauto laimikio kiekį, o lyginant visą 2020 m. laikotarpį su 2021 m.  9  mėnesių sugavimais gaudyklėmis, laimikis jau yra 2 proc. didesnis. Tikėtina, kad šis procentas dar labiau padidės prasidėjus stintų žvejybai.

Lyginant priekrantės žvejybos laimikį statomaisiais tinklais per 2020 m. ir 2021 m. 9 mėnesius, šiemet pastebima sugaunamo laimikio mažėjimo tendencija, t. y. statomaisiais tinklais sugaunamo laimikio kiekis sumažėjo apie 26 proc. Tikėtina, kad ši tendencija išliks iki metų pabaigos, tačiau sugavimų kiekio procentą gali pakoreguoti lapkričio pradžioje prasidėsiantis stintų žvejybos sezonas.

Paskutiniais metais pelaginių žuvų kvotos išnaudojamos 90–100 proc., o ir šie metai, galima prognozuoti, bus ne išimtis.

Pranešimą paskelbė: Rita Šakinytė, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą