Liepos pabaigoje Vilniuje vyko Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos, Lietuvos žemdirbystės instituto ir Lietuvos augalų apsaugos asociacijos surengta tarptautinė konferencija „Tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo link: iššūkiai ir galimybės žemės ūkiui”. Konferencijos tikslas – aptarti Europos Tarybos (ET) ir Europos Parlamento (EP) planuojamus tvirtinti teisės aktus, skirtus tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo reglamentavimui bei numatyti Lietuvos veiksmus, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Kaip naujus iššūkius paversti naujomis galimybėmis Valstybinės augalų apsaugos tarnybos (VAAT) viršininkas Edmundas Morkevičius, vienas iš šio renginio organizatorių, pažymėjo, jog konferencija yra tikrai aktuali, nes joje priimti sprendimai bus labai svarbūs Lietuvos žemės ūkio ateičiai. E.Morkevičius akcentavo, jog du nauji dokumentai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką bei EP ir ET direktyva dėl Bendrijos veiksmų programos, siekiant tausaus pesticidų naudojimo – Europos Sąjungoje jau yra apsvarstyti visais lygiais, ir tik laiko klausimas, kada jie bus patvirtinti. Pesticidų naudojimas augalų apsaugos tikslais yra reglamentuojamas visose ES šalyse. Nepaisant veikiančios reglamentavimo sistemos, aplinkos terpėse (dirvoje, ore, vandenyje), vis dar aptinkama nepageidaujamų kai kurių pesticidų likučių, todėl EP ir ET pripažįsta, kad pesticidų naudojimą būtina toliau mažinti. Taigi pagrindinis naujųjų reikalavimų tikslas – siekti tausaus pesticidų naudojimo, mažinant riziką ir poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Tai paliečia daug žinybų: mokslo ir mokymo institutų, augalų apsaugos kompanijų, šią sritį administruojančių institucijų, socialinių partnerių interesų. „Šie du dokumentai gali iš esmės pakeisti visą žemės ūkio gamybos strategiją. Konferencija ir yra skirta aptarti, kaip tinkamai pasirengti įgyvendinti EP ir ET dokumentų nuostatas, sukurti integruotas augalų apsaugos bei kenkėjų valdymo sistemas. Iki 2014 m. turime parengti Nacionalinį veiksmų planą (NVP), kuriame būtų numatytos konkrečios priemonės, rizikos mažinimo indikatoriai, atitinkantys mūsų klimatines ir dirvožemio sąlygas, ūkininkavimo praktiką bei ūkininkams prieinamas priemones ir metodus. Konferencijos svečiai iš Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos pasidalys patirtimi, kokiu keliu eina šalys, kurdama savąjį NVP”, – konferencijos esmę apibūdino VAAT viršininkas. 1991 m. Europos Sąjungoje buvo patvirtintas pirmasis reglamentas, apibrėžęs augalų apsaugos produktų registravimo, realizavimo rinkoje ir naudojimo žemės ūkyje tvarką. „Nuo to laiko sukaupta nemažai patirties, agronomijos praktikoje įvyko didelių pokyčių, atsirado naujų ūkininkavimo technologijų ir žemės dirbimo būdų, išryškėjo klimato kaita, tad jau pats laikas įvertinti, kokios naudos atnešė ir kokių problemų sukėlė anuomet įtvirtinta sistema. Dabar augalų apsaugos produktų naudojimas jau nėra vien tik žemės ūkio sektoriui aktualus klausimas. Tai glaudžiai siejama su žmonių sveikata, aplinkos apsauga, bioįvairovės išsaugojimu ir kitais pasaulio žmonijai svarbiais dalykais”, – kalbėjo E.Morkevičius. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, sveikindamas konferencijos dalyvius, akcentavo, kad labai svarbu pasiekti kuo didesnio tarpusavio pasitikėjimo tarp žemės ūkio produktų gamintojų ir jų vartotojų. „Konferencijoje išgirstos idėjos turi būti ir įgyvendintos, jos turi pasiekti žemdirbius, kad jie aiškiai žinotų, kaip produktą pagaminti ne tik pigiai, bet ir saugiai”, – pabrėžė E.Pupinis.
