Verslas

Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija – finišo tiesiojoje

Žemės ūkio ministerija visiems socialiniams partneriams pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. Naujuoju finansiniu laikotarpiu esminis dėmesys skiriamas jauniesiems ūkininkams, smulkiems bei vidutiniams ūkiams, taip pat ekologiškai ūkininkaujantiems.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, 2019 metais pradėto rengti strateginio plano prioritetai – konkurencingas žemės ūkis ir darbo vietų kūrimas bei išlaikymas kaimo vietovėse.

Dėl kai kurių klausimų pavyko rasti kompromisus, kiti buvo ir yra politiškai jautrūs. Vienas tokių – bazinių išmokų lubos, kurias ministerija siūlo įvesti su teise iš jų išskaičiuoti darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius. Bazinių išmokų suma vienam gavėjui, viršijanti 60 tūkst. Eur, būtų mažinama 85 proc. Be to, vienas gavėjas negalėtų gauti daugiau nei 100 tūkst. Eur bazinių išmokų per metus. Šiandien Lietuvoje yra 290 ūkių, kurie viršytų minėtas išmokų ribas.

Nuo 2023 m. valstybės narės toliau taikys aktyvaus ūkininko apibrėžimą, nes siekiama užtikrinti, kad parama būtų skiriama tik tiems, kas verčiasi žemės ūkio veikla. „Ja neturi būti laikoma golfo laukų ar oro uostų priežiūra“, – teigė ministras.

K. Navickas akcentavo, kad kai kuriose srityse Žemės ūkio ministerija turi didesnes ambicijas, negu numato ES reglamentai. Tai parama smulkiems ūkiams, jauniesiems ūkininkams, ekologiškai ūkininkaujantiems. „Negalime nutolti nuo tikslo gaminti maisto produktus. Tų produktų, kurių nepasigaminame arba jų mažėja, privalome pasigaminti“, – pabrėžė ministras.

Pasak jo, būtinas didesnis dėmesys kooperacijai. „Svarbu ne narystė kooperatyve, o bendradarbiavimas dalijantis bendrais ištekliais: darbo priemonėmis, technika, įvairia įranga. Veikiant po vieną proveržio nepasieksime“, – teigė K. Navickas.

Per ateinantį ES paramos laikotarpį tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma 4,27 mlrd. Eur parama. Apsirūpinti tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija ir didinti sektoriaus pridėtinę vertę  – numatoma skirti 1 mlrd. 993,0 mln. Eur, prisitaikyti prie klimato kaitos ir saugoti gamtinius išteklius – 1 mlrd. 244,9 mln. Eur, kurti gyvybingą ir ūkininkavimui bei verslui patrauklų kaimą – 917,2 mln. Eur. Mokslui, konsultavimui ir techninei paramai – 115 mln. Eur.

Naujuoju 2023-2027 m. laikotarpiu numatoma atsisakyti investicinės paramos, tiesiogiai nesusijusios su žemės ūkio veikla. Nebeplanuojama remti ne žemės ūkio verslo (įskaitant biodujų gamybą), plačiajuosčio interneto, žvyrkelių asfaltavimo, kaimų atnaujinimo (projektų, įgyvendinamų per Regioninės plėtros tarybas), miško infrastruktūros plėtros ir technologijų, tradicinių amatų centrų, gamintojų grupių ir organizacijų, asbestinių stogų keitimo, COVID-19 priemonių. Numatoma, kad iš dalies prie šių veiklų galės prisidėti vietos veiklos grupės, kurios rengia vietos veiklos strategijas.

Pristačiusi Strateginį planą socialiniams partneriams, ministerija laukia jų pastabų ir siūlymų. Iki gruodžio 31 d. planas turi būti pateiktas vertinti Europos Komisijai. Jai pateikus savo pastabas, vėl bus grįžtama prie diskusijų su socialiniais partneriais. Visų valstybių narių planus Europos Komisija ketina tvirtinti 2022 m. antrąjį pusmetį.

Pranešimą paskelbė: Jurga Vaičiūnė, LR Žemės ūkio ministerija

Parašykite komentarą