Prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose absolventai gali teikti dar kiek daugiau nei savaitę. Finansų srities studijos išlieka tarp populiariausių pasirenkamų krypčių, o būsimi studentai gali rinktis iš daugiau nei dešimties siūlomų universitetinių programų. Tačiau Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Finansų ir apskaitos katedros profesorė Gerda Žigienė pastebi, kad įmonių lūkesčiai finansų specialistams keičiasi, todėl ir studijų programas būtina adaptuoti naujiems poreikiams.
„Anksčiau buvo įprasta, kad įmonės buhalteris rūpinosi apskaitos vedimu pagal šalyje įtvirtintus standartus, tačiau finansinės veiklos analizei, investicijų valdymui, skolinimuisi ir kitiems finansų valdymo aspektams dėmesio tekdavo mažai. Tačiau panašu, kad ši situacija keičiasi – vis daugiau vadovų suvokia, kad verslo aplinka ir įmonėje vykstantys procesai priklauso nuo finansinių sprendimų, todėl visą šią sistemą gerai išmanančių finansų specialistų poreikis didėja“, – darbo rinkos pokyčius komentuoja G. Žigienė.
Kitas akivaizdus pokytis, anot VU profesorės, susijęs su informacinių technologijų integracija. Šiuo metu įmonės naudoja dešimtis įvairių apskaitos ir finansų analizės programų, todėl auga ir šias programas įvaldžiusių specialistų poreikis.
Parengė naują studijų programą
Aukštosios mokyklos taip pat stengiasi neatsilikti nuo naujovių ir ieško naujų finansų srities studijų sprendimų. Pavyzdžiui, VU Kauno humanitarinis fakultetas šiemet pasiūlė naują bakalauro studijų programą – Finansų ir apskaitos taikomosios sistemos. Programa sudaryta konsultuojantis su finansų srities praktikais.
„Diskusijose su didžiųjų bankų, paslaugų centrų vadovais ir valstybinių įstaigų atstovais paaiškėjo, kokių kompetencijų ir įgūdžių šiuo metu reikia finansų specialistams. Juos ir siekėme integruoti į naują programą. Joje didelis dėmesys skiriamas įmonės finansų valdymo kompetencijų ugdymui, pradedant apskaitos procesais, finansų analize ir valdymu, baigiant investicijų analize, vertybinių portfelių sudarymo principais. Be to, tai vienintelė finansų studijų programa Lietuvoje, kurioje finansų ir apskaitos žinios derinamos su IT įgūdžių lavinimu“, – naujos programos privalumus vardija prof. G. Žigienė.
Studijų metu bus mokoma naudotis skirtingomis apskaitos programomis, dirbti su finansų biržose naudojamais analitiniais įrankiais ir prekybiniais terminalais. Studentai taip pat bus raginami atlikti praktiką Lietuvoje veikiančiose finansinėse institucijose.
Profesorė įsitikinusi, kad pabaigę mokslus absolventai galės nesunkiai užimti finansininkų, apskaitininkų pareigas, o darbdaviams nereikės papildomai investuoti į jų mokymus.
Mokys švedų kalbos
Siekiant stiprinti studentų karjeros perspektyvas, į programą įtrauktos ir švedų kalbos studijos.
Pasak programą kūrusios prof. G. Žigienės, tokį sprendimą priimti paskatino vis didėjantis Lietuvoje besikuriančių Skandinavijos finansinių institucijų padalinių ir kompetencijų centrų skaičius: „Vien per pirmus keturis šių metų mėnesius verslo paslaugų centrų steigimą ar plėtrą patvirtino šešios įmonės, kurios planuoja sukurti daugiau nei 1300 darbo vietų. Užsienio kalbų įgūdžiai sustiprins absolventų galimybes sėkmingai įsidarbinti jose po studijų.“
Jaunuoliai, norintys studijuoti Finansų ir apskaitos taikomųjų sistemų programoje, prašymus gali teikti iki liepos 18 dienos.
Moksleivius ragina finansų studijoms ruoštis iš anksto
Jaunuolius, kurie yra apsisprendę ateityje siekti karjeros finansų srityje, tačiau mokyklą baigs kiek vėliau, G. Žigienė ragina domėtis karjeros perspektyvomis ir ruoštis būsimoms studijoms iš anksto.
„Norint būti geru specialistu, matematikos žinių neužteks. Finansų specialistams svarbu suvokti skaičių atsiradimo šaknis, jų reikšmę bei pokyčių pasekmes verslo rezultatams, todėl reikia kuo anksčiau pradėti domėtis ekonomika bei politiniais procesais, kurie formuoja ekonomikos gaires“, – pataria profesorė ir priduria, kad žinias kaupti galima įvairiais būdais – pavyzdžiui, dalyvaujant įvairiuose renginiuose ir iniciatyvose.
Viena iš tokių iniciatyvų – moksleivių profesinio ugdymo programa „Kam to reikia?!“, kurią prieš ketverius metus įkūrė „Swedbank“ ir „Omnitel“. Programoje dalyvaujančių šalies mokyklų moksleiviai turi galimybę tiesiogiai bendrauti su įvairių specialybių profesionalais, išgirsti apie jų veiklą ir įgyti vertingų praktinių žinių.
Programoje dalyvaujanti prof. G. Žigienė koordinuoja moksleivių finansinio raštingumo ugdymo projektą, kurio metu VU KHF Finansų ir apskaitos katedros dėstytojai vyksta į mokyklas vesti neformalias pamokas ir dalijasi savo profesine patirtimi su moksleiviais.
