Studijos

VU mokslininkas išskyrė tris ekonominius iššūkius 2050-ųjų Lietuvai

Stebėdami Lietuvos tendencijas, turėtume atkreipti dėmesį į tris galimus iššūkius – tai demografiniai pokyčiai, socialinė nelygybė ir žalioji transformacija, pabrėžė Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslo prodekanas dr. Linas Tarasonis VU surengtoje ekspertų diskusijoje apie tai, kokie ekonomikos modeliai tinkamiausi Lietuvai iki 2050-ųjų.

Kovo mėnesį vykusiose žvalgomosiose Valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2050“ parengti skirtose dirbtuvėse sutarta, kad visų šių iššūkių pagrindas – technologijų plėtra. „Iš dalies iššūkiai ir kyla dėl technologijų, kita vertus, tos pačios technologijos leis iššūkius ir išspręsti“, – teigė prodekanas.

Nerimą kelia socialinės nelygybės tendencijos

Iš demografinės raidos tendencijų galima matyti pirmąją – gyventojų skaičius labai smarkiai mažės, pažymėjo dr. L. Tarasonis. Pasak jo, prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens šiek tiek daugiau nei 2 milijonai gyventojų, t. y. 40 proc. mažiau nei dabar. VU mokslininkas paaiškino, kad Lietuvoje didės 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalis, o 2050-aisiais ji gali būti net šiek tiek didesnė nei darbingo amžiaus žmonių.

Dr. L. Tarasonio teigimu, iš šių tendencijų kyla ir ekonominiai iššūkiai. Pirmiausia, anot jo, gimstamumo politika ir kokios ekonominės politikos priemonės galėtų švelninti demografinius iššūkius. Antra, darbo rinka – kokie įgūdžiai bus reikalingi vyresnio amžiaus darbuotojams, kad jie galėtų kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje, ir kaip prie situacijos prisitaikyti įmonėms didelių struktūrinių pokyčių akivaizdoje? Kitas labai svarbus klausimas, pasak VU mokslininko: kas bus su šalies pensijų sistema?

„Čia yra trys svarbūs aspektai: arba turi mažėti išmokos, arba radikaliai didėti įmokos, nors jos ir dabar yra pakankamai didelės, arba turi augti pensinis amžius. Tai atviri klausimai, į kuriuos turėtume atsakyti“, – tvirtino prodekanas.

Dr. L. Tarasonis atkreipė dėmesį, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena aukščiausių Europoje, aukščiau – tik Bulgarija. Kita vertus, naujausiais Europos centrinių bankų duomenimis, turto nelygybė Lietuvoje yra viena žemiausių Europoje.

„Yra dvi tendencijos, tačiau žinome, kad ilguoju laikotarpiu pajamų nelygybė daro didelę įtaką turto nelygybei. Taigi, jeigu situacija pajamų nelygybės klausimu nesikeis, matysime ir laipsnišką turto nelygybės augimą. Tai yra tendencija, kuri kelia nerimą“, – aiškino prodekanas.

Vienas iš pagrindinių dalykų, darančių įtaką pajamų nelygybei, yra darbo rinka, teigė dr. L. Tarasonis. Pasak jo, išskirtinos kelios priežastys, viena iš jų – darbo rinkos poliarizacija. Tai reiškia, kad turime darbo rinkos struktūrą, kuri yra susiklasterizavusi: vieni generuoja dideles pajamas, kiti atvirkščiai – uždirba mažai.

„Ekonomistai bando išsiaiškinti, iš kur kyla atlyginimų skirtumai. Matoma, kad tie patys žmonės gauna labai skirtingas pajamas, priklausomai nuo to, kokioje įmonėje jie dirba – koks įmonės produktyvumas, kaip ji taiko inovacijas. Tai lemia didelius skirtumus“, – pasakojo VU mokslininkas.

Ar Lietuva iki 2050-ųjų bus neutrali klimatui?

VU prodekanas išskyrė ir trečiąjį iššūkį – tai žalioji transformacija. Seimo 2021 m. birželio mėnesio nutarimu iki 2050 m. Lietuva turi tapti klimatui neutrali. Darbotvarkėje numatyta pereiti prie inovatyvių aplinkai palankių technologijų, naudoti atsinaujinančius elektros išteklius, taikyti anglies dioksido sugavimo ir panaudojimo technologijas.

Eurostato ir Lietuvos banko skaičiavimais, nuo 1990 iki 2014 m. buvo per pusę sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Tačiau pastaruoju metu, pasak VU prodekano, „buvo trypčiojama vietoje“.

Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, atliekų ar energetikos, situacija yra gerėjanti, kituose, pavyzdžiui, transporto – blogėjanti. Šių ekonominių iššūkių akivaizdoje, pasak dr. L. Tarasonio, kyla klausimų. Vienas iš jų – ar turime alternatyvą anglies dvideginio mokesčiui? Ir kaip skatinti naujų darbo vietų kūrimąsi klimatui draugiškose veiklose?

„Kitas klausimas – dinamika laike. Ar turime veikti agresyviai – šiandien ir dabar? Ar galime dar šiek tiek palaukti? Dar kitas labai svarbus klausimas – kompensaciniai mechanizmai. Iš Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ (Gilets Jaune) pavyzdžio matome, kad išlaidos gali būti neproporcingai paskirstomos visuomenei kovoje su klimato kaita. Todėl turi atsirasti kompensaciniai mechanizmai“, – siūlė prodekanas.

Apibendrindamas savo pranešimą dr. L. Tarasonis sakė, kad „Lietuvos 2050“ vizija yra Lietuva – iššūkius sprendžiančių technologijų kūrėja. Jis pažymėjo, kad kuriant šią viziją reikėtų išskirti kelis dalykus. Tai technologijų kūrimo ekosistema – universitetai, mokslo centrai, inovacijas kuriančios įmonės, investicijos.

„Mano pagrindinis akcentas – kad valstybės vaidmuo turėtų būti labai stiprus. Kadangi technologijos per se nebūtinai yra geros. Politikos formuotojų įtaka technologinės plėtros krypčiai yra labai svarbi“, – baigė prodekanas.

Visą teminę diskusiją galite pažiūrėti čia.

Tęsiamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ teminės diskusijos, kuriose pasitelkiant konkrečias valstybės raidai svarbas temas kuriami galimi Lietuvos ateities scenarijai. Šių scenarijų kontūrus įvairių sričių ekspertai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse, kurias kovo mėnesį surengė VU ir Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).

Kiekviename iš šių scenarijų atsispindi ir šešios tolesnei valstybės raidai per artimiausius kelis dešimtmečius svarbios teminės dimensijos, kurias toliau analizuoja konkrečios temos ekspertai.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. Foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.

Pranešimą paskelbė: Julija Šakytė-Sarapė, Vilniaus universitetas

Parašykite komentarą