Koronaviruso pandemijos laikotarpiu sveikatos apsaugos sektoriui teko susidurti su daug iššūkių – be užsikrėtusiųjų priežiūros, o dabar ir vakcinacijos klausimų, opia problema tapo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas bei prieinamumo užtikrinimas. Siekdama nustatyti susidariusios situacijos priežastis ir mastą, Vilniaus universiteto (VU) tyrėjų komanda atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ir visuomenės sveikatai bei sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimui: kraujotakos sistemos ligų atvejo analizė“.
Tyrimui atlikti suburta specialistų komanda vertino pirmojo karantino poveikį ambulatorinių bei stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, dėl įvesto karantino galimai patirtą ekonominę-socialinę žalą, šalies gyventojų bei sveikatos sistemos darbuotojų patirtis. Remdamiesi gautais tyrimo duomenimis, mokslininkai pateikė išsamias rekomendacijas ir pasiūlė galimus problemos sprendimo būdus.
Sveikatos priežiūros paslaugomis naudojosi kur kas mažiau žmonių
Tyrimo duomenimis, ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros grandyje 2020 m. kovą–birželį sumažėjo bendras apsilankymų (-39 proc.) ir asmenų skaičius (-22 proc.), mažiausias apsilankymų skaičius registruotas 2020 m. balandžio mėn. Projekto vadovas prof. Giedrius Davidavičius teigia, kad nemažą susirūpinimą kelia ta grupė pacientų, kurie nesikreipė ar laiku negavo kardiologo dėmesio dėl atsiradusio skausmo krūtinėje, dusulio ir nebuvo atlikta diferencinė diagnostika siekiant nustatyti ligą.
„Tai reiškia, kad nustatyta mažiau naujų širdies ir kraujotakos ligų atvejų: koronarinės širdies ligos, ligų, sukeliančių dusulį, širdies ritmo sutrikimų, galvos smegenų išemijos ir kt., pacientai laiku negavo jiems reikalingo gydymo, pagerinančio savijautą ar sumažinančio nepageidaujamų kardialinių įvykių riziką“, – rezultatus komentuoja tyrimo vadovas.
Mokslininko teigimu, karantino laikotarpiu smarkiai sumažėjo stacionarių aktyvaus gydymo (-35 proc.) ir reabilitacijos paslaugų (-49 proc.) skaičius: „Daugiausia sumažėjo širdies chirurginio gydymo atvejų: po širdies operacijos pacientas vidutiniškai 3–5 paras gydomas intensyviosios terapijos skyriuje, todėl pradėjus gydyti COVID-19 sergančius pacientus širdies chirurginis gydymas beveik sustabdytas.“
Įvesti apribojimai, pasak prof. G. Davidavičiaus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų sumažėjimą lėmė tik iš dalies. Tyrimo duomenimis, įvedus karantiną, pacientams iškilo sunkumų susisiekiant su bendrosios praktikos gydytojais ar gydytojais specialistais per visus tris pirmojo karantino etapo mėnesius. Patys pacientai vengė kreiptis į gydymo įstaigas ne tik dėl planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, bet ir tais atvejais, kai buvo reikalinga būtinoji pagalba, pavyzdžiui, ūmaus miokardo infarkto atveju, sutrikus galvos smegenų kraujotakai.
„Baimindamiesi užsikrėsti infekcija gydymo įstaigoje, pacientai nuspręsdavo atidėti vizitą vėlesniam laikui. Pastebėta didelė žiniasklaidos daroma įtaka – srautas informacijos, įvairios publikacijos interneto portaluose ir kt., kuriose medicinos įstaigos minimos kaip viruso židiniai, sukeldavo tiesioginę pacientų reakciją – padaugėdavo prašymų atidėti paslaugas“, – rezultatus komentuoja tyrimo vadovas.
Nors atšaukus karantiną gydymo įstaigos laipsniškai didino teikiamų planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis, apsilankymų skaičius ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir gydytų asmenų skaičius stacionare, palyginti su 2019 m., išliko mažesnis dar keletą mėnesių. Pasak mokslininko, tam įtakos turėjo keli veiksniai.
„Pirmiausia, sugriežtinta tvarka – COVID-19 testas, patalpų vėdinimai po konsultacijos, antra – sumažėjęs medicinos personalo ir turimų stacionarinių lovų skaičius gydymo paslaugoms teikti, nes dalis personalo nukreipta gydyti COVID-19 pacientus, dalis lovų, ypač intensyviosios terapijos skyriuose, rezervuota, paimta COVID-19 pacientams gydyti. Galiausiai – toliau vyraujanti baimė užsikrėsti koronavirusu gydymo įstaigose“, – sako profesorius.
Pasak prof. G. Davidavičiaus, analizuojant mirštamumą dėl kraujotakos sistemos ligų 2019 m. ir 2020 m. kovo–spalio mėn., pastebimas 11 proc. mirštamumo padidėjimas pirmuoju ir 14 proc. vėlesniu karantino etapu. Taip pat padaugėjo mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų atvejų namuose.
Siūlo ieškoti modernių sprendimų
Remdamiesi galutiniais projekto rezultatais, tyrėjai pateikė moksliniais tyrimais grįstas išvadas ir rekomendacijas, kurios galėtų prisidėti prie padarinių kovojant su koronaviruso krize švelninimo. Mokslininkai rekomenduoja užtikrinti planinės ambulatorinės ir stacionarinės kardiologinės paslaugos teikimą pandemijos laikotarpiu ir maksimaliai išlaikyti bendrosios praktikos gydytojo ir gydytojo kardiologo teikiamas ambulatorines ir stacionarines paslaugas.
„Tai labai svarbu siekiant nustatyti naujus širdies ir kraujagyslių ligų atvejus ir vertinant paciento rizikas. Taip pat būtina užtikrinti tretinio lygio paslaugas teikiančių įstaigų funkcionavimą pandemijos metu, COVID-19 liga sergančius pacientus nukreipiant į priskirtas atramines ligonines. Ne mažiau svarbu išlaikyti diagnostinių ir gydymo procedūrų, širdies operacijų ir perkateterinių intervencijų atlikimą. Pastarasis gydymo metodas paremtas minimalia intervencija, todėl pacientas hospitalizuojamas trumpam“, – rekomendacijas įvardija prof. G. Davidavičius.
Atsižvelgdami į tyrimo rezultatus įvairiuose šalies regionuose, mokslininkai pandemijos metu rekomenduoja išlaikyti kontaktines konsultacijas pacientams, kurie kreipėsi į gydytoją kardiologą pirmą kartą dėl naujai atsiradusio skausmo krūtinėje, dusulio, sąmonės praradimo ar kitų nusiskundimų ir pablogėjus kardiovaskulinei būklei, skatinti naujų technologijų diegimą į kardiologo klinikinę praktiką, telekardiologijos paslaugas, kurios sudarytų galimybę diagnozuoti ir stebėti ligas nuotoliniu būdu.
„Taip pat būtų tikslinga nuolat skleisti informaciją per visuomenės informavimo priemones apie būtinosios pagalbos teikimą gydymo įstaigose, siekiant, kad pacientai kreiptųsi į medikus pagalbos nedelsdami, nes dedikuoti klasterio centrai teikia būtinąją pagalbą visiems pacientams visoje Lietuvoje visą parą“, – teigia tyrimo vadovas. Profesorius įsitikinęs, kad itin svarbu pabrėžti ūminio miokardo infarkto ir insulto simptomus ir tai, kad šios ligos gydomos ligoninėje, o ne namuose dėl širdies raumens pažeidimo ir didelės mirties rizikos.
„Šiuo didelės rizikos laikotarpiu labai svarbu tobulinti ir informacinę sistemą, kuri padėtų nuolatinio medikamentinio gydymo reikalaujantiems pacientams išvengti kontaktinės konsultacijos. Taip pat svarbus ir ne tik karantino laikotarpiu aktualus aspektas yra kardiovaskulinės slaugos specialistų rengimas ir jų kompetencijų ugdymas“, – įsitikinęs projekto vadovas.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad pradėtą projektą svarbu tęsti ir toliau, surinkti daugiau duomenų ir analizuojant antrojo karantino poveikį, nes šiuo laikotarpiu, skirtingai nuo pirmojo, sveikatos apsaugos sistema pertvarkyta, planinių paslaugų teikimas visiškai nesustabdytas, tik labiau apribotas dėl didelio sergamumo COVID-19 liga.
„Tikėtina, kad pagerėjus epidemiologinei situacijai gali išaugti pacientų, kurie dėl tam tikrų priežasčių negalėjo gauti medicininių paslaugų, srautas. Nemaža dalis šių besikreipiančių pacientų bus sudėtingesnės būklės dėl sutrikusios lėtinės ligos kontrolės, todėl jiems nepakaks tik konsultacijos ar tęstinio vaistų išrašymo, kai kuriais atvejais reikės intensyvesnės priežiūros ir gydymo. Dėl to yra svarbu stebėti situaciją, ruoštis išaugusiam pacientų srautui priimti“, – įsitikinęs prof. G. Davidavičius.
Projekto „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ir visuomenės sveikatai bei sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimui: kraujotakos sistemos ligų atvejo analizė“ įgyvendinimą finansavo Lietuvos mokslų taryba, sutarties Nr. S-COV-20-27.
Projekto tyrėjai: vadovas ir pagrindinis tyrėjas vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Giedrius Davidavičius, vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. J. Čelutkienė, mokslo darbuotojas dr. R. Gurevičius, jaunesnysis mokslo darbuotojas P. Budrys, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. P. Šerpytis, dr. G. Černiauskas, jaunesnieji mokslo darbuotojai K. Čerlinskaitė, V. Bajoras, M. Lizaitis, specialistai R. Višinskienė, R. Buivydas.
Pranešimą paskelbė: Gretė Gerulaitytė, Vilniaus universitetas
