Studijos

VU mokslininkai nustatė, kaip ateinančius metus žmonės keis vartojimo įpročius

Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto modeliavimo specialistai kartu su kognityvinių mokslų daktare Gerda Ana Melnik-Leroy pastarąjį pusmetį tyrė, kaip COVID-19 pandemijos sukeltas stresas veiks gyventojų vartojimo sprendimus, įpročius ir kokią įtaką tai darys Lietuvos ekonomikai. Tyrėjai nustatė, kad lietuviai po pandemijos savo vartojimo įpročius linkę keisti kryptingai ir tai priklauso ne tik nuo demografinių veiksnių, bet ir nuo psichologinių.

Stresas turėjo įtakos vartojimo įpročiams?

VU mokslininkai per pirmąją COVID-19 krizę pradėtu tyrimu siekė išsiaiškinti, kaip pandemijos sukeltas stresas paveikė gyventojų vartojimo sprendimus ir kokią įtaką tai turėjo Lietuvos ekonomikai. Mokslininkai nustatė, kad pirmoji koronaviruso krizė Lietuvoje sukėlė žmonėms stresą ir vartotojai, priklausomai nuo emocinės būsenos, keitė savo elgseną ir vartojimo įpročius tendencingai, kas lėmė vienų verslo sektorių nuosmukį, o kitų – pakilimą.

„Tai nereiškia, kad visi vienodai keitė savo įprastas vartojimo strategijas, tačiau vartojimo elgesyje krizės metu tarp skirtingų grupių atsirado tam tikrų dėsningumų, nes streso metu žmonės praranda kontrolę bei saugumo jausmą ir norėdami juos susigrąžinti elgiasi gana tendencingai. Pavyzdžiui, išnagrinėjus keturias respondentų kategorijas, pasitelkus mašininį mokymąsi suskirstytas pagal jų vartojimo tendencijas, streso lygį ir demografinius duomenis, paaiškėjo, kad tiek daugiau kaip 2 tūkst. per mėnesį uždirbantis verslininkas, tiek statistinis pensininkas gali panašiai nerimauti dėl pandemijos ir taip pat kruopščiai planuoti vartojimą ar jį mažinti, nes galbūt jo verslams tuo metu sekasi prasčiau“, – tikina mokslininkė.

Ketina vartoti mažiau

Atliekant tyrimą, kuriuo buvo siekiama pateikti kuo tikslesnes prognozes, kaip žmonės vartos ateinančius 12 mėnesių ir kaip tai veiks ekonomiką, buvo nagrinėjami trys dalykai: stresas, sprendimų priėmimas, skirtingi galimi epidemiologinės ir ekonominės padėties scenarijai. Paklausta, kaip šie dalykai susiję su šalies ekonomika, mokslininkė sako, kad ekonomika ir yra sprendimų priėmimas, todėl jos situacija šalyje priklauso nuo to, kokius sprendimus – pirkti ar nepirkti, kurias prekes ar paslaugas pirkti – priima žmonės. O patį sprendimų vartoti priėmimą lemia pandemijos metu patirtas stresas ir skirtingų scenarijų aplinkybės.

Buvo sudaryti trys hipotetiniai scenarijai (viruso pasitraukimo, besitęsiančios pandemijos su sąlyginai stabilia ekonomika ir besitęsiančios pandemijos su silpstančia ekonomika), kurie turi tikimybę išsipildyti artimoje ateityje. Vienu realistiškiausių scenarijų tyrime buvo įvardytas kaip tik dabar išsipildęs „besitęsiančios pandemijos“ scenarijus, kuris suponavo, kad šalyje bus rimta epidemiologinė situacija, tačiau ekonomika išliks gana stabili dėl ES finansavimo ir kitos finansinės pagalbos gyventojams ir verslui.

„Pagal minėtą respondentų klasifikaciją viena gyventojų kategorija, sudaranti 16 proc. apklaustųjų, teigė pirmojo ir antrojo scenarijaus atveju nekeisianti vartojimo įpročių, bet atsitikus blogiausiam mažinsianti vartojimą. Antroji kategorija (19 proc.) tiriamųjų  nepriklausomai nuo epidemiologinės ir ekonominės situacijos šalyje vartos panašiai kaip ir prieš tai. Tačiau dauguma (39 proc.) laikėsi radikaliai priešingos pozicijos ir sakė vartosiantys mažiau, kad ir kas nutiktų. Dalis žmonių, daugiausia jauni ir išsilavinę, planuoja daugiau vartoti internetu“, – rezultatus pristato G. Melnik-Leroy.

Daugiau žmonių ketina pirkti automobilius

Pasak jos, vertinant tyrimo duomenis demografiniu požiūriu, pasitvirtino tam tikros tikėtinos hipotezės: „Pandemijos metu labiausiai sunerimę ir mažiau vartoti linkę būtent tie asmenys, kurie finansiškai jaučiasi nestabiliai arba gauna mažas pajamas (iki 500 eurų) – studentai, pensininkai, bedarbiai.“ Tačiau mokslininkė pabrėžia, kad tarp susirūpinusių yra ne tik finansinių sunkumų turinčių, bet ir daugiau kaip 2000 eurų per mėnesį uždirbančių žmonių. O toje vartotojų grupėje, kurioje žmonės jautėsi saugūs, nejautė nerimo ir kaltės pirkdami nebūtiniausias prekes, mažai planavo, buvo daugiau dirbančiųjų visu etatu, uždirbančių vidutinį ir didesnį atlyginimą, turinčių magistro ar aukštesnį išsilavinimo laipsnį.

Kita mokslininkų tyrimo metu padaryta išvada – kad vieni verslo sektoriai nukentėjo ir toliau kentės labiau, kiti mažiau – atrodo akivaizdi. Tačiau, anot pašnekovės, penkių mokslininkų komanda pabandė išsiaiškinti, kas kai kurių verslų laukia po pandemijos.

„Remdamiesi ilgalaikiais statistiniais vartojimo ir ketinimo vartoti duomenimis, bandėme prognozuoti, kaip lietuviai vartos trijuose sektoriuose: didelių pirkinių (kuriai priskiriami baldai, buitinė technika ir pan.), automobilių ir nekilnojamojo turto“, – sako mokslininkė.

Tyrimas parodė, kad pirmojo scenarijaus atveju žmonės didesnius pirkinius pirks panašiai kaip praėjusiais metais. Antrojo scenarijaus atveju pirkimai sumažės ketvirčiu, o trečio scenarijaus atveju beveik pusiau. Automobilių pardavimai epidemijos pradžioje krito, po to staigiai atsigavo. Blogiausio scenarijaus atveju ketinama pirkti kaip pernai, antro scenarijaus atveju 1,5 karto daugiau nei pernai ir utopinio pirmojo scenarijaus atveju dukart daugiau nei pernai. „Šis ryškus gyventojų noras įsigyti automobilį siejamas su pandemijos sukeltais suvaržymais, noru vengti viešojo transporto ir padidėjusiu turizmu šalies viduje. Apklausa taip pat atskleidė didelį gyventojų norą įsigyti nekilnojamojo turto, kuris jau atsispindi pastaraisiais mėnesiais pakilusioje NT pardavimų statistikoje.“

Krizės metu emocinių veiksnių reikšmė didėja

Akivaizdu, kad kol kas pagrindinė sprendimų dėl galimų ekonominių nuostolių priėmimo ir jų matavimo priemonė Lietuvoje yra statistiniai duomenys. Todėl informatikai, remdamiesi vartojimo bei vartotojų pasitikėjimo parametrais ir ilgalaikiais Statistikos departamento renkamais duomenimis, sudarė matematinius modelius, kurių tikslas – prognozuoti, kaip žmonės vartos skirtingų scenarijų atvejais. „Į tyrimą stengiamės įtraukti kuo daugiau veiksnių, kurie galėtų šioje neįprastoje situacijoje padėti kuo tiksliau sudaryti ateities prognozes. Todėl remiamės ne tik jau esamais ekonominiais, statistiniais praėjusių krizių duomenimis, bet ir eksperimentų metu gautais psichologiniais duomenimis, kurie padėjo vartojimo prognozę po pirmosios pandemijos padaryti dar tikslesnę“, – tvirtina G. Melnik-Leroy.

Jos teigimu, emocinis vartojimo veiksnys labai svarbus ir nekriziniu laikotarpiu, o krizės metu jo reikšmė dar labiau padidėja. Be to, marketingo specialistai jau seniai tiria vartotojų elgesį ir emocijas, o rezultatus naudoja siekdami geriau parduoti savo produktus. „Valstybė irgi galėtų geriau įsiklausyti į žmonių poreikius ir į tai, kokių veiksmų jie tikisi. Tai leistų geriau suprati, kokios priemonės efektyviausios norint paskatinti vartojimą ir ekonomikos atsigavimą: ar geriau duoti žmonėms kelių šimtų eurų vienkartines išmokas ir tikėtis, kad jie daugiau vartos, ar pakelti atlyginimus ir sumažinti mokesčius“, – svarsto mokslininkė.

Nepakankamai rimtai vertino viruso grėsmę

Kontroliuojamojo eksperimento metu buvo tiriami 1200 Lietuvos miestų gyventojų, turinčių perkamąją galią. Tiriamieji ne tik buvo klausiami, ar ketina ką nors pirkti artimiausiu metu, bet ir buvo aiškinamasi, koks jų psichologinis asmenybės tipas, ar jų žodžiai ir veiksmai paprastai sutampa, ar ne, ar juos paveikė ir kaip paveikė koronaviruso krizė, koks jų požiūris į Covid-19 pandemiją.

Pasitvirtino tyrėjų kelta hipotezė, kad vartojimas krizės metu priklauso ne tik nuo socialinio žmonių statuso, o ir nuo jų jausenos. Įdomesnių faktų atskleidė subjektyvioji psichologinio tyrimo dalis, kurioje buvo aiškinamasi žmonių požiūris į pandeminę situaciją ir iš to kylančias grėsmes.

„Labiausiai nustebino tai, kad trečdalis apklaustųjų teigė, jog pandemijos nėra. Nors didžioji dalis žmonių ekonominę grėsmę vertino kaip gana didelę (5,8 balo iš 10), tačiau epidemiologinę – viruso grėsmę vertino kaip kur kas mažesnę (4,6 balo iš 10). Viruso egzistavimu daugiausia abejojo vyresni kaip 35 metų ir mažiau išsilavinę žmonės, o mažiau – jauni žmonės (iki 35 metų)“, – stebėjosi tyrėja.

Labiausiai pasitiki mokslininkų teikiama informacija

Iš tyrimo metu gautų duomenų ir sukurtų prognostinių modelių paaiškėjo vartotojų emocinė būsena, subjektyvus pandeminės situacijos vertinimas, kuris iš dalies lemia mažesnį vartojimą atskiruose verslo sektoriuose. Gautų duomenų pagrindu mokslininkai parengė ir teiks ekonomines rekomendacijas verslui ir psichologines bei komunikacijos rekomendacijas valdžios institucijoms. Tai, tikimasi, padės priimti geriausius strateginius sprendimus dėl šalies ekonomikos atsigavimo ir situacijos valdymo.

Rekomendacijos yra glaudžiai susijusios su tyrimo metu identifikuotomis pasitikėjimo valdžios veiksmais ir informavimo problemomis, kurios tiesiogiai veikia žmonių psichologinę būseną, didina baimės jausmą.

„Paaiškėjo, kad pusė apklaustųjų labai neigiamai vertino valdžios pandemijos valdymo veiksmus, 80 proc. žmonių sakė nepasitikintys valdžios teikiama informacija apie virusą, o daugiausia yra pasitikima mokslininkais, medikais ir Statistikos departamento duomenimis. Vis dėlto žmonėms krizės metu yra svarbu iš mokslininkų, valdžios institucijų ir žiniasklaidos gauti daugiau objektyvios, raminančios ir faktinės informacijos, mažiau veikiančios emociškai neigiamai“, – teigia mokslininkė.

Pranešimą paskelbė: Liudmila Januškevičienė, Vilniaus universitetas

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą