Vena didžiausių Lietuvos šilumos tiekimo bendrovių Vilniaus šilumos tinklai pastebi, kad pastaruoju metu privalomai „Baltpool“ biržoje perkamas biokuras reikšmingai brangsta ir tai kelia nerimą visiems šilumos tiekėjams. VŠT ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad ateinančio šildymo sezono metu, nepasikeitus situacijai, galimas šilumos kainų augimas. Siekdami išsiaiškinti biokuro kainų augimo priežastis ir valstybės miškų urėdijų vaidmenį biokuro rinkoje, LŠTA ir VŠT vadovai apsilankė Valstybinių miškų urėdijos Varėnos padalinyje.
Pasak VŠT gen. direktoriaus Manto Buroko, kuris vadovauja LŠTA tarybai, Valstybinių miškų urėdijos Varėnos padalinys (jungiamas su Valkininkų padaliniu) yra vienas didžiausių Lietuvoje, jis ruošia bei parduoda biokurą tiesiogiai šilumos tiekėjams.
„Dauguma kitų urėdijų padalinių ruošia tik biokuro žaliavą, kurią parduoda biokuro tiekėjams ir perpardavinėtojams. Pastaruoju metu privalomai „Baltpool“ biržoje perkamas biokuras reikšmingai brangsta ir mums, šilumos tiekėjams, tai kelia nerimą, kadangi jau ateinančio šildymo sezono metu, nepasikeitus situacijai, gresia ir šilumos kainų augimas“, – teigia M. Burokas.
LŠTA tarybos pirmininkas Mantas Burokas ir asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius susitikime su miškininkais aiškinosi priežastis, kodėl dauguma valstybinių miškininkų nenori tiekti paruošto ir didesnę pridėtinę vertę turinčio biokuro, o mieliau parduoda pirminę žaliavą privatiems subjektams, kurie turi visišką laisvę formuoti kainas, o kurą eksportuoti, kaupti ar panaudoti kitaip.
„Įvertinant, kad Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektorius šilumos gamybai naudoja beveik 70 % biologinio kuro, o pradėjus veikti naujai Vilniaus kogeneracinei elektrinei bei kitoms dabar statomoms katilinėms, šis poreikis dar išaugs, biokuro įsigijimo sąlygos tampa labai aktualus faktorius, lemiantis galutines šilumos kainas vartotojams“, – teigia LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius.
„Baltpool“ biržos duomenimis, pastaruoju metu valstybinių miškų urėdijos padaliniai patiekia tik apie 2 % viso galutinai paruošto biokuro, tad ir įtakos biokuro kainų lygiui, iš esmės nedaro. V. Lukoševičiaus teigimu, valstybiniai miškai sudaro didesnę dalį Lietuvoje, tad didelio mąsto galutinio biokuro ruoša ir pardavimas su protinga pelno marža energetikos įmonėms būtų biokuro ir atitinkamai šilumos kainų stabilumo garantas.
Susitikimo dalyviai diskutavo, kokių priemonių reikia, kad valstybiniai miškininkai aktyviau įsitrauktų į biokuro ruošą ir realiai lemtų jo kainų lygį Lietuvos rinkoje. VŠT ir LŠTA vadovai atkreipia dėmesį, kad centralizuotas aprūpinimas šiluma lemia ne tik daugumos gyventojų komunalines išlaidas, bet ir biudžetinių įstaigų išlaikymo kaštus, socialinės paramos apimtis ir pan. Todėl stabilus biokuro tiekimas ekonomiškai pagrįstomis kainomis turėtų būti ir valstybės įstaigų rūpestis. Šiuos klausimus VŠT ir LŠTA planuoja artimiausiu laiku aptarti su atsakingais valdininkais ir politikais.
Pranešimą paskelbė: Edita Sirutienė, AB „Vilniaus šilumos tinklai“
