Mažėjant pranešimų apie mokamus atlyginimus „vokeliuose”, VMI išanalizavo visų įmonių rodiklius ir ėmėsi „vokelių” šaltinių Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad įtariamai atlyginimus „vokeliuose” mokančios įmonės ir iki šiol „sėkmingai” slėpusios mokesčius netrukus sulauks, o kai kurios jau sulaukė ypatingo VMI dėmesio. Sumažėjus VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gaunamų pranešimų skaičiui apie nelegalius atlyginimus, vis sunkiau pavykstant nustatyti patį „vokelių” išmokėjimo faktą, todėl VMI savo dėmesį nukreips į įmonių buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas pajamas, kaip galimą „vokelių” šaltinį. Mokesčių administratorius atliko kruopšią visų įmonių rodiklių analizę ir padarė pajamų neapskaitymo bei darbo užmokesčio mokėjimo „vokeliuose” požiūriu rizikingiausių įmonių atranką. Vienos jų gaus prašymus paaiškinti įtarimus keliančius veiklos rodiklius, kitos bus pakviestos atvykti ir kartu išnagrinėti kilusius klausimus, o rizikingiausios neturėtų nustebti sulaukusios patikrinimų. VMI pasitikėjimu telefonu 1882 telefonu šiais metais iš viso gavo beveik 1500 pranešimų apie mokestinius pažeidimus. Šis rodiklis nesiskiria nuo praėjusių metų, tačiau apie atlyginimus „vokeliuose” pranešta 360 kartų, kai tuo tarpu praėjusiais metais tokių pranešimų buvo per 500. Pirmąjį š.m. pusmetį Mokesčių administratorius nustatė apie 200 mln. litų nesumokėtų mokesčių – panašiai tiek pat, kaip ir per praėjusių metų 6 mėnesius. „VMI kontrolės rezultatai rodo, kad mokesčių vengimo ir daromų mokesčių įstatymų pažeidimų mastas nemažėja, tačiau pranešimų apie „vokelius” gaunama mažiau. VMI supranta, kad darbuotojai, priešingai nei ekonomikos pakilimo laikotarpiu, šiandien siekdami išlaikyti savo darbo vietą, daugiau toleruoja dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokelyje”, nepaisydami rizikos likti be pašalpos susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui, taip pat norėdami dabar gauti bet kokias pajamas, negalvojant apie pensiją. Todėl apie nelegalius atlyginimus dažniausiai praneša jau darbo netekę gyventojai, kurie gali patekti ne visai išsamią informaciją, o tokiu atveju VMI specialistams sudėtinga darbdavį „pagauti už rankos” mokant „vokelius”, – pasakoja VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pažymėdamas, jog tokia situacija reikalauja atitinkamų pokyčių VMI veikloje, t.y., nukreipti dėmesį į minėtų negatyvių reiškinių prielaidų – disponavimą buhalterinėje apskaitoje neapskaitytomis lėšomis – šalinimą. VMI, naudodama įvairių savo duomenų bazių bei kitų institucijų teikiamą informaciją (SODROS teikiamą informaciją apie išmokėtus atlyginimus, Statistikos departamento, Registrų centro duomenis ir t.t.), įmonių teikiamas deklaracijas, sudarė rizikingiausių mokesčių mokėtojų sąrašą, suteikė jiems rizikingumo balus ir, atsižvelgiant į tokį vertinimą taiko atitinkamas kontrolės priemones: siunčiami laiškai įmonės vadovams su prašymu pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl veiklos rodiklių, kviečiami pokalbiui į teritorinį VMI skyrių, atliekamos aktyvios kontrolės procedūros – vykdomi tikrinimai. „Kiekviena įmonė vertinama individualiai: žiūrimas pelningumas, sukuriama pridėtinė vertė, pirkimų – pardavimų santykis ir pan. Be abejo, kaip ir anksčiau, taip ir dabar įmonių mokamų atlyginimų vidurkis lyginamas su tos verslo šakos vidurkiu, įvertinama darbuotojų kvalifikacija, regiono ypatumai ir t. t., tuo pačiu siekiama įžvelgti, ar sunkmečiu nėra prisidengta tik kaip patogia širma”, – keliais žodžiais analitinį procesą apsako A. Klerauskas. VMI prie FM viršininko pavaduotojas pažymi, kad mokesčių administratoriui kyla pagrįstų abejonių įmonės skaidrumu ir tais atvejais, kai įmonės veikla keletą metų iš eilės yra nuostolinga, ji neva kredituojama savininkų lėšomis, tačiau įmonės savininkai skelbiasi dar ir ketinantys plėtoti tokį „sėkmingą” verslą.
