Mokesčių naujienos,  Verslas

VMI paaiškina, kas yra „laisvųjų profesijų“ atstovai

2011 m. vasario 28 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad parengė ir su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderino paaiškinimą apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įvestą „laisvosios profesijos“ sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad pajamos iš laisvųjų profesijų veiklos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, o kitoms individualios veiklos pajamoms taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas, apskaičiuojant 2010 ir vėlesniais metais gautas pajamas. Šis įstatymo komentaras išsiųstas „laisvųjų profesijų“ atstovus vienijančioms asocijuotoms struktūroms.

VMI paaiškina, kad „laisvoji profesija“ – tai profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisiniais klausimais ir kita teisinė veikla), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą.

Vykdančiais laisvosios profesijos veiklą laikytini:

1) teisines paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys: advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, notarų padėjėjai, antstoliai, antstolių padėjėjai, konsultantai teisiniais klausimais ir kiti teisines paslaugas teikiantys gyventojai;

2) ekonomikos srityje savarankišką veiklą vykdantys gyventojai: apskaitininkai, auditoriai, buhalteriai, finansų konsultantai, mokesčių konsultantai, ekonominių vertinimų ekspertai (nekilnojamojo turto vertintojai, juvelyrinių ir antikvarinių dirbinių vertintojai ir pan.), makleriai, brokeriai (asmenys – kaip nepriklausomi tarpininkai vykdantys prekių ir vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorius prekių ir vertybinių popierių biržose) ir kiti panašią veiklą vykdantys gyventojai;

3) medicinos bei sveikatos apsaugos srityje savarankiškai paslaugas teikiantys asmenys: gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, akušeriai, psichologai, vaistininkai, veterinarai ir kiti panašias paslaugas teikiantys gyventojai;

4) švietimo bei mokymo savarankišką veiklą vykdantys asmenys: dėstytojai, mokytojai, lektoriai, repetitoriai, konsultantai ir kiti panašią veiklą vykdantys gyventojai;

5) kitas intelektines paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys: lobistai, architektai, inžinieriai, dizaineriai, žurnalistai, fotoreporteriai, stilistai, redaktoriai, vertėjai, programuotojai, sistemų projektuotojai, projektų administratoriai, taip pat kiti gyventojai, savarankiškai teikiantys intelektines paslaugas.

VMI komentare paaiškinta, kurie gyventojai, vykdantys individualią veiklą, nėra „laisvosios profesijos“ atstovai: tai ir savarankišką komercinę ar gamybinę veiklą vykdantys gyventojai (pvz., žemės ūkio veikla užsiimantys gyventojai, prekybininkai, įvairių prekių gamintojai); savarankišką sporto ir atlikėjo veiklą vykdantys asmenys (pvz., šokėjai, dainininkai, cirko artistai, aktoriai, muzikantai, šachmatininkai, kultūristai); savarankišką kūrybinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai, rašytojai, poetai, režisieriai, kinematografininkai, choreografai); savarankišką mokslinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., mokslininkai, mokslo darbus atliekantys asmenys); kita savarankiška veikla užsiimantys asmenys (pvz., priklausomi draudimo tarpininkai (draudimo agentai), prekybos bei reklamos agentai, nekilnojamojo turto agentai, vairuotojai, siuvėjai, kirpėjai, kosmetologai, įvairių sporto šakų instruktoriai ar teisėjai, treneriai, restauratoriai, gidai).

VMI primena, kad „laisvosios profesijos“ atstovai, kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys gyventojai, Privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka į SODROS sąskaitą. Tačiau jei gyventojas kažkuriuo metu individualios veiklos nevykdo ir nėra draustas kitomis lėšomis, jis privalo draustis savarankiškai, t.y. PSD įmokas mokėti į VMI sąskaitą.

VMI primena, kad visą informaciją mokesčių klausimais teikia Mokesčių informacijos centro specialistai telefonu 1882, taip pat informaciją savarankiškai galima rasti VMI Mokesčių informacijos centro konsultacijų duomenų bazėje adresu http://mic.vmi.lt.

Žemiau pateikiamas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 35 dalies apibendrintas paaiškinimas (komentaras). Nauja įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d.; taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

35. Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisiniais klausimais ir kita teisinė veikla), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą.

(2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1152 redakcija, Žin., 2010, Nr. 145-7410; įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d.; taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)

Komentaras

1. Laisvoji profesija – tai profesija, kuria užsiimantis gyventojas, turintis reikiamą profesinę kvalifikaciją, savarankiškai teikia intelektines paslaugas kitiems gyventojams ir/ar vienetams bei visuomenei.

2. Intelektinės paslaugos – gyventojo (paslaugų teikėjo) protinė veikla, susijusi su tam tikru nematerialiu produktu, kuria, panaudojant žinias, siekiama tam tikro nematerialaus rezultato. Šių profesijų atstovams veiklai vykdyti paprastai reikalingos specialios (dalykinės) žinios, gebėjimai, įgūdžiai, išsilavinimas, profesinės veiklos pagrindai ir pan. Vertinant, ar gyventojas teikia intelektines paslaugas, papildomai galima būtų atsižvelgti ir į tai, kad gyventojas ne tik perpasakoja turimas žinias, tačiau jas atitinkamai interpretuodamas pritaiko konkrečiam paslaugos gavėjui ir gauna kokybiškai naują produktą.

3. Laisvųjų profesijų veikla yra individualios veiklos dalis, todėl jai yra būdingi visi individualios veiklos požymiai, t.y. laisvąja profesija turi būti verčiamasi savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų asmenų: gyventojas turi pats spręsti su savo veikla visus susijusius klausimus, pats turi dengti veiklos išlaidas, prisiimti visą veiklos riziką (t.y. sandoriuose su kita sandorio puse neturi būti darbo santykiams būdingų požymių) ir t.t. (žr. 2 str. 7 d. komentarą).

4. Laisvosios profesijos sąvoka tik apibrėžia profesijas, kurios būtų laikomos tokiomis mokesčių tikslais, jeigu jomis užsiimtų pats gyventojas, tačiau nenustato konkrečių veiklos vykdymo sąlygų (reikalavimų, apribojimų ir pan.). Todėl teikti laisvajai profesijai priskiriamų intelektinių paslaugų Lietuvoje neturi teisės patys gyventojai tiesiogiai tais atvejais, kai tas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus leidžiama teikti tik įsteigus juridinį asmenį.

5. Vykdančiais laisvosios profesijos veiklą laikytini:

5.1. teisines paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys: advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, notarų padėjėjai, antstoliai, antstolių padėjėjai, konsultantai teisiniais klausimais ir kiti teisines paslaugas teikiantys gyventojai;

5.2. ekonomikos srityje savarankišką veiklą vykdantys gyventojai: apskaitininkai, auditoriai, buhalteriai, finansų konsultantai, mokesčių konsultantai, ekonominių vertinimų ekspertai (nekilnojamojo turto vertintojai, juvelyrinių ir antikvarinių dirbinių vertintojai ir pan.), makleriai, brokeriai (asmenys – kaip nepriklausomi tarpininkai vykdantys prekių ir vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorius prekių ir vertybinių popierių biržose) ir kiti panašią veiklą vykdantys gyventojai;

5.3. medicinos bei sveikatos apsaugos srityje savarankiškai paslaugas teikiantys asmenys: gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, akušeriai, psichologai, vaistininkai, veterinarai ir kiti panašias paslaugas teikiantys gyventojai;

5.4. švietimo bei mokymo savarankišką veiklą vykdantys asmenys: dėstytojai, mokytojai, lektoriai, repetitoriai, konsultantai ir kiti panašią veiklą vykdantys gyventojai;

5.5. kitas intelektines paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys: lobistai, architektai, inžinieriai, dizaineriai, žurnalistai, fotoreporteriai, stilistai, redaktoriai, vertėjai, programuotojai, sistemų projektuotojai, projektų administratoriai, taip pat kiti gyventojai, savarankiškai teikiantys intelektines paslaugas.

Pavyzdžiai

1. Gyventojas yra bankroto administratorius, kuris vadovauja bankrutuojančių įmonių ūkinei komercinei veiklai, bei Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančių įmonių turtą, taip pat disponuoja bankuose esančiomis šių įmonių lėšomis. Bankroto administratorius kaip asmuo, savarankiškai teikiantis teisines paslaugas, laikomas vykdančiu laisvosios profesijos veiklą.

2. Individualią veiklą vykdantis gyventojas įmonėms kuria logotipus. Tokią dizainerio veiklą vykdantis asmuo yra laisvosios profesijos veiklos vykdytojas.

3. Žurnalistas kaip nepriklausomas asmuo rašo straipsnius ir juos siunčia įvairių periodinių leidinių redakcijoms. Tokia veikla laikoma laisvosios profesijos veikla.

4. Mokytoja pagal darbo sutartį dirba vidurinėje mokykloje. Po darbo ji teikia individualias konsultacijas mokiniams. Individualia konsultavimo veikla užsiimanti mokytoja laikoma vykdančia laisvosios profesijos veiklą.

5. Vertėjas, teikiantis individualias paslaugas, atlieka vertimą iš anglų į lietuvių kalbą žodžiu susirinkimuose, konferencijose, derybose, posėdžiuose ir pan. Taip pat jis raštu iš anglų kalbos į lietuvių kalbą verčia įvairią dokumentaciją, įmonių korespondenciją ir kitokius tekstus. Tokia gyventojo veikla priskiriama laisvosios profesijos veiklai.

6. Gydytojas farmacijos įmonės užsakymu savarankiškai atlieka klinikinį vaistinio preparato tyrimą. Už tokią veiklą jo gautos pajamos laikomos pajamomis iš laisvosios profesijos veiklos.

6. Įvertinus sąvokos ,,individuali veikla“ apibrėžimą, pagal kurį individuali veikla šalia savarankiškos profesinės veiklos, įskaitant laisvųjų profesijų veiklą, apima ir bet kokio pobūdžio komercinę arba gamybinę veiklą (išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą), savarankišką sporto, atlikėjo, mokslinę veiklą bei savarankišką kūrybą, vykdančiais laisvosios profesijos veiklą nelaikomi:

6.1. savarankišką komercinę ar gamybinę veiklą vykdantys gyventojai (pvz., žemės ūkio veikla užsiimantys gyventojai, prekybininkai, įvairių prekių gamintojai);

6.2. savarankišką sporto ir atlikėjo veiklą vykdantys asmenys (pvz., šokėjai, dainininkai, cirko artistai, aktoriai, muzikantai, šachmatininkai, kultūristai);

6.3. savarankišką kūrybinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai, rašytojai, poetai, režisieriai, kinematografininkai, choreografai);

6.4. savarankišką mokslinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., mokslininkai, mokslo darbus atliekantys asmenys);

6.5. kita savarankiška veikla užsiimantys asmenys (pvz., priklausomi draudimo tarpininkai (draudimo agentai), prekybos bei reklamos agentai, nekilnojamojo turto agentai, vairuotojai, siuvėjai, kirpėjai, kosmetologai, įvairių sporto šakų instruktoriai ar teisėjai, treneriai, restauratoriai, gidai).

Pavyzdžiai

1. Batsiuvys, užsiimantis savarankiška veikla, pagal individualius užsakymus gyventojams siuva batus. Tokia gyventojo vykdoma veikla nelaikoma laisvąja profesija. Tačiau, jeigu šis gyventojas šalia batsiuvio veiklos organizuoja kursus, kuriuose kitus gyventojus moko savo amato, tokia mokymo veikla turėtų būti laikoma laisvąja profesija ir atitinkamai iš jos gautos pajamos būtų priskiriamos pajamoms iš laisvosios profesijos veiklos.

2. Siuvėjas savarankiškai siuva drabužius bei juos parduoda. Toks asmuo nelaikomas vykdančiu laisvosios profesijos veiklą. Tačiau, jeigu šis asmuo be siuvimo veiklos dar kuria drabužių modelius, už dizainerio veiklą gaunamos pajamos laikomos laisvosios profesijos veiklos pajamomis.

3. Gyventojas – jogos instruktorius organizuoja ir kitiems gyventojams praveda jogos užsiėmimus. Minėtas instruktorius nelaikomas užsiimančiu laisvosios profesijos veikla.

Apie Valstybinę mokesčių inspekciją:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, yra atsakinga už 23 mokesčių administravimą, iš jų pagrindiniai – pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizo mokestis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą sudaro biudžetinės įstaigos: centrinis mokesčių administratorius – VMI ir vietos mokesčių administratoriai – apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

VMI teikia paslaugas ir konsultacijas visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais, rengia mokesčių įstatymų komentarus, mokesčių deklaracijas ir jų užpildymo taisykles, vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, grąžina pajamų mokesčio permokas, atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas. VMI veikia elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti šalies mokesčių mokėtojams internetu pildyti ir pateikti deklaracijas, taip pat teikiama daug kitų elektroninių paslaugų. Lietuvos gyventojams ir įmonėms trumpuoju telefonu 1882 Mokesčių informacijos centras teikia konsultacijas gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, pelno ir socialinio mokesčių, pajamų ir turto deklaravimo klausimais, teikia informaciją apie mokestinių procedūrų vykdymą ir bendrąją informaciją apie VMI.

Daugiau galima sužinoti interneto svetainėje www.vmi.lt.

Parašykite komentarą