Sveikata

Visuomenės apklausa: Kauno klinikas palankiai vertina trys iš keturių apklaustųjų

Balandžio mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas parodė, kad COVID-19 pandemija atkreipė visuomenės dėmesį į ligoninių veiklą, bet reputacijos vertinimui įtakos neturėjo. Kauno klinikų reputacijos vertinimas išliko stabiliai teigiamas, o įstaigos žinomumas reikšmingai išaugo. Per trejus metus jis padidėjo 8 proc.

Kalbėdamas apie visuomenės nuomonės tyrimo poreikį, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pabrėžė, kad pacientų ir jų artimųjų nuomonė yra ypatingai svarbi, nes iš šalies dažnai geriau matosi esama situacija. „Visuomenės nuomonės tyrimą iniciavome jau antrą kartą, nes tikime, kad pacientų ir lankytojų nuomonė padeda įvertinti ir gerinti ligoninės veiklos rodiklius. Dėl tos pačios priežasties 2019 metais įsteigėme ir pirmąją Lietuvoje Pacientų tarybą, kurios pagrindinė funkcija – patarti ligoninės administracijai, kaip gerinti pacientų patirtis ir suteikiamų paslaugų kokybę“, – pastebi prof. habil. dr. R. Jurkevičius.

Bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“, atlikusios reputacijos tyrimą, vadovė Rasa Ališauskienė pastebi, kad per pastaruosius trejus metus bendra visuomenės nuotaika tapo daug pesimistiškesnė, tačiau tai Kauno klinikų vertinimui įtakos nepadarė. „2019 m. kovą 43 proc. suaugusiųjų manė, kad situacija Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o 55 proc. – į blogąją, – pastebi ji. – Dveji pandemijos metai ir prasidėjęs karas Ukrainoje šiuos vertinimus labai paveikė: 2020 m. kovą manančių, kad situacija gerėja, teliko 11 proc., o net 84 proc. teigė, kad ji prastėja.“

Bendrovės vadovė priduria, kad šis neigiamas emocinis fonas daro įtaką daugeliui kitų vertinimų, pavyzdžiui, valstybės institucijų, įstaigų, ateities perspektyvų vertinimui. „Pažymėtina, kad Kauno klinikų vertinimui šie bendri nuotaikų pokyčiai įtakos nepadarė – vertinimas per trejus metus išliko stabiliai pozityvus“, – teigia R. Ališauskienė. 2022 m. Kauno klinikas palankiai vertina trys iš keturių apklaustųjų (71 proc.), o nepalankiai – vos 2 proc. Kas penktas gyventojas nuomonės šiuo klausimu neturi.

Stipriausiomis Kauno klinikų savybėmis respondentai įvardijo platų teigiamų paslaugų spektrą, aukštą personalo kvalifikaciją, pažangią diagnostinę ir gydymo įrangą bei gerą reputaciją. Žmonės, turintys asmeninę gydymosi ir lankymosi Kauno klinikose patirtį, visas įstaigos savybes vertina geriau nei tokios patirties neturintieji. Tarp turinčių asmeninės patirties Kauno klinikose, šią ligoninę rinktųsi net 86 proc. respondentų.

Prireikus ir turint galimybę rinktis, Kauno klinikas rinktųsi 63 proc. visų šalies gyventojų, nesirinktų – vos 8 proc. „Tyrimo metu pastebėta, kad rinktis Kauno klinikas skatina teigiami kitų žmonių atsiliepimai, asmeninė patirtis, gydytojų profesionalumas bei puiki paslaugų kokybė,“ – pažymi Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė. Ji priduria, kad dažniausiai nurodomi nesirinkimo motyvai – objektyvūs: atstumas (per toli), ilgas laukimo laikas ir informacijos trūkumas.

Per trejus metus nepakito svarbiausi informacijos šaltiniai apie Kauno klinikas: tiek 2019 m., tiek 2022 m. respondentai įvardijo, kad jie informaciją apie šią ligoninę gauna iš artimųjų ir pažįstamų pasakojimų, asmeninės patirties ir tradicinės žiniasklaidos teikiamos informacijos. „Žiniasklaidos teikiama informacija yra svarbesnė nesilankiusiems Kauno klinikose, nes iš jos susidaroma nuomonė apie įstaigą“, – sako A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Atkreiptinas dėmesys, kad pandemija neturėjo reikšmingos įtakos Kauno klinikų pacientų srautui. Per pastaruosius trejus metus Kauno klinikose lankėsi (gydėsi, konsultavosi, lankė kitą žmogų) daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų (37 proc. suaugusiųjų). 2019 m. atliktoje apklausoje per trejus metus apsilankiusių Kauno klinikose dalis buvo tokia pati.

Šio tyrimo rezultatai reprezentatyviai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą.

Kauno klinikų informacija

Pranešimą paskelbė: Jovita Gudelevičiūtė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Parašykite komentarą