Nuotekose randamų teršalų koncentracija dėl neatsakingo verslo ir gyventojų elgesio nuo 2018 m. išaugo penktadaliu, gerokai padidėjo ir teršalų įvairovė – rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ naujas tyrimas. Taip sparčiai augant taršai, net pažangiausi valymo įrenginiai nebus pajėgūs pilnai išvalyti nuotekų, o tai gali sukelti rimtų pasekmių gamtai – pablogėti vandens telkinių būklė. Siekiant užkirsti kelią tokiam pesimistiniam scenarijui, būtinas didesnis visuomenės įsitraukimas, teigia „Vilniaus vandenys“.
Nuo 2018 iki 2020 m. teršalų koncentracija Vilniaus apskrities nuotekose vidutiniškai paaugo 20,01 proc. Ypač smarkiai minėtu laikotarpiu augo chloridų (t. y. druskos iš maisto pramonės ir kelių barstymo) koncentracija – 82 proc.
Taip pat didėja sunkiųjų metalų tarša: gyvsidabrio ir jo junginių koncentracija per dvejus metus išaugo – 1,5 karto, aliuminio – daugiau nei dvigubai, nikelio ir jo junginių – beveik 55 proc., chromo – 43 proc. Sunkieji metalai į nuotekas patenka daugiausia dėl nekontroliuojamų gamybos procesų ar netinkamo pramonės įmonių nuotekų tvarkymo.
Pastaruosius kelerius metus nuotekose stebimas ir cheminių medžiagų, naudojamų gyventojų buityje, augimas. Į nuotekas iš namų atiteka ftalatai, bisfenolis A, alkilfenoliai ir kitos medžiagos, kenkiančios žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių cheminių medžiagų didėjantis kiekis nuotekose byloja apie augantį cheminių valiklių bei plastiko turinčių produktų vartojimą buityje.
Dėl išaugusios taršos ir teršalų spektro „Vilniaus vandenų“ eksploatuojami valymo įrenginiai yra pajėgūs nuotekas išvalyti vidutiniškai 80 proc. efektyvumu.
„Nors didelė dalis visuomenės išreiškia norą ir pasiryžimą gyventi tvariai, pastaraisiais metais nuotekų tarša nemažėja. Priešingai ji kasmet paauga maždaug dešimtadaliu. Didžiąją investicijų dalį skiriame valymo įrenginių atnaujinimui, juo modernizuojame tam, kad į upes išleistume saugias, pilnai išvalytas nuotekas, tačiau net didžiausios mūsų pastangos ir naujausios technologijos nepadės užtikrinti vandens telkinių švaros, jeigu tarša taip sparčiai augs, o verslas ir gyventojai nesupras atsakingo elgesio svarbos“, – aiškina Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.
Šiais metais „Vilniaus vandenų“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad tik 44 proc. Lietuvos gyventojų rūpinasi gamta, kreipdami dėmesį, ką jie išpila į kriauklę ar klozetą. Taip pat tik 27 proc. žmonių renkasi ekologiškus produktus ir tik 28 proc. vengia plastiko produktų.
„Šiandien nebeturime prabangos kalbėti apie aplinkos apsaugą kaip apie tam tikrą formalumą. Tiek gyventojai, tiek verslas, vykdantis gamybą, turi įsisąmoninti, kad neteršti yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė, kuri susideda ne tik iš įsipareigojimų laikymosi, bet ir sąmoningo pasirinkimo elgtis teisingai bei nuolatinės savišvietos taršos klausimais. Nežinojimą ar informacijos trūkumą kaip argumentą turime palikti už savęs, nes šviečiamojo turinio viešoje erdvėje yra nemažai ir kuo toliau, tuo bus daugiau“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Sprendžia problemą
Siekdami spręsti šią problemą „Vilniaus vandenys“ nuo šių metų prisiėmė naują socialinės atsakomybės įsipareigojimą – „Nulis pasiteisinimų“. Vienas iš pagrindinių „Vilniaus vandenų“ socialinės atsakomybės tikslų – iki 2030 m. pasiekti, kad visos nuotekos būtų maksimaliai išvalomos ir nulis nuotekų neatitiktų keliamų taršos išvalymo reikalavimų.
„Kadangi vandentvarkos įmonės, daugeliu atvejų eksploatuojančios morališkai pasenusius valymo įrenginius, nėra pajėgios išvalyti augančios taršos ir naujus dėl per menkai kontroliuojamų gamybos procesų atsirandančius teršalus, vienintelis būdas mums pasiekti šį tikslą – pakeisti verslo ir visuomenės elgesį. Be abejo, nepajėgsime to padaryti, jei nesikeisime patys. Todėl mūsų „Nulio pasiteisinimų“ politikoje išsikėlėme 15 vadinamosios nulinės tolerancijos tikslų, kuriais sieksime ir patys būti tvaresni bei atsakingesni, ir paskatinti tokiais tapti visuomenę“, – sako M. Švaikauskas.
Tarp „Vilniaus vandenų“ tikslų, numatytų pasiekti iki 2030 m., – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t.
„Vilniaus vandenys“ specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ siūlo visuomenei išsirinkti ir savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie švaresnių nuotekų ir prie švaresnės aplinkos. Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių. Visuomenės įtraukimui ir švietimui taršos klausimais „Vilniaus vandenys“ yra sukūrę ir specialų „Facebook“ puslapį „Neterštukas“.
Didžiausias iššūkis – pramonė
Nors gyventojų elgesys ir švietimas yra labai svarbus, „Vilniaus vandenys“ pastebi, kad didžiausia atsakomybė dėl nuotekų taršos tenka pramonės įmonėms, ypač gamybos pramonei. Nors dėl karantino 2020 m. pramonės apsukos buvo sulėtėjusios ir ji išleisdavo mažiau nuotekų, teršalų koncentracija nuotekose vis tiek augo.
Neretai pasitaiko atvejų, kai įmonės supila į nuotekas draudžiamas medžiagas ar net atliekas, užterštas nuotekas išleidžia nelegaliai. Siekdami kovoti su tokiais atvejais „Vilniaus vandenys“ yra įkūrę specialistų komandą – Taršos užkardymo grupę.
„Ši grupė deda dideles pastangas, siekdama išaiškinti įmones, kurios išleidžia į nuotekas neleistinas medžiagas, ir šią veiklą užkardyti. Įmones įpareigojame keisti savo gamybos procesus, kurie mažintų taršą. Vien per 2020 m. Taršos užkardymo grupė atliko 120 įmonių patikrinimų bei 66 stambiems verslo klientais sugriežtino sutartinius susitarimus dėl nuotekų tvarkymo. Tuo pačiu suprantame, kad verslui reikia padėti suvokti, kaip elgtis atsakingiau, kaip tinkamai tvarkyti susidarančias ir į mūsų tinklus išleidžiamas nuotekas. Tad kitas mūsų žingsnis – bendradarbiavimas su verslu konsultuojant ir ruošiant verslui specialų rekomendacijų ir gerosios praktikos gidą“, – sako M. Švaikauskas.
Vadovas taip pat pažymi, kad siekiant mažesnės taršos iš verslo įmonių būtina keisti Lietuvos įstatymus. Pagal dabartinę tvarką neretai lieka nenubaustas teršalus į nuotekas išleidęs tikrasis teršėjas, o baudų sulaukia vandentvarkos įmonės.
Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners“
