Gamybos išteklius sulig metų pradžia optimizavusi lyderiaujanti šalies kepykla „Vilniaus duona“ jau sutaupė tiek vandens, dujų ir elektros energijos, kiek pilnai pakaktų išlaikyti masyviam sostinės daugiabučiui. Pasiekti tokį rezultatą kepyklai padėjo aktyviai puoselėjama nuolatinio tobulinimo kultūra ir vos keli elementarūs veiksmai, o optimizavimo naudą jaučia visi: taip sutaupytos lėšos skiriamos naujoms inovacijoms taikyti ir darbuotojų atlyginimams kelti.
Kaip pasakoja „Vilniaus duonos“ marketingo direktorius Artūras Kokoškinas, taupyti gamybos išteklius – mažinti elektros energijos, vandens ir dujų sąnaudas – bendrovė stengiasi nuolat. Todėl kiekvienais metais abejose bendrovės kepyklose – ir Vilniuje, ir Panevėžyje – suformuluojami aiškūs tikslai, kokią dalį šių išteklių siekiama sumažinti.
„Gamybos išteklių optimizacija mums reiškia ne tik sutaupytus finansus, bet ir žymų indėlį siekiant vystyti tvarumo temą. Esame atsakinga bendrovė, todėl kasmet sau keliame vis aukštesnius lūkesčius. O su kaupu viršyti tikslai leidžia atsipalaiduoti kitose srityse – daugiau lėšų ir pajėgumų skirti inovacijų diegimui, taip pat atsiskaitymui su darbuotojais“, – sako A. Kokoškinas.
Išteklių pakaktų visam daugiabučiui
Pasak „Vilniaus duonos“ marketingo direktoriaus, metų pradžioje suformuluoti gamybos išteklių optimizavimo tikslai Vilniuje ir Panevėžyje buvo itin panašūs – minimalius skirtumus lėmė tik keli darbo organizavimo skirtumai. Pasiekti rezultatai džiugina: didžioji dalis lūkesčių pastebimai viršyti.
„Pavyzdžiui, kalbant apie elektros energiją, abejose kepyklose šį pusmetį siekėme sąnaudas sumažinti bent 3 proc. Kepykla Vilniuje ir sutaupė tiksliai tiek, tuo tarpu kepykla Panevėžyje tikslą viršijo dvigubai – sutaupė net 6 proc. Dėl Panevėžyje taikomų technologijų, dujų sąnaudų čia mažinti neketinome, tuo tarpu Vilniuje jų sutaupyta net 11 proc., nors planuota sutaupyti tik 3 proc. Net 9 proc. Vilniuje sumažėjo ir vandens sąnaudos, nors specialiai taupyti vandens kepyklose neplanavome“, – vardija A. Kokoškinas.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti sutaupytų išteklių mastą, marketingo direktorius pateikia ir analogijas: antai per mėnesį 3 proc. Vilniuje sutaupytos elektros energijos pakaktų maždaug 40-ies sostinės butų, o Panevėžyje sutaupytų 6 proc. – net 80-ies butų mėnesio reikmėms. 11 proc. sutaupytų dujų pakaktų apie 120 sostinės butų, 9 proc. sutaupyto vandens – bemaž 25-iems butams.
Vadinasi, bendrai sutaupytų gamybos išteklių pakaktų visam daugiabučiui sostinėje išlaikyti.
Padėjo paprasta praktika
Anot A. Kokoškino, pasiekti įspūdingus rezultatus kepyklose visų pirma padeda aktyviai puoselėjama nuolatinio tobulinimo kultūra – taikoma „Continuous Improvements“ praktika. Plėtojant nuolatinio tobulinimo kultūrą, bendrovėje pirmiausia atsigręžiama į darbuotojus.
„Šiuo atveju, nuoširdžiai aptarta gamybos išteklių taupymo svarba. Be to, taikoma visa eilė skirtingų metodikų. Tarp jų – LEAN sistema, kurios tikslas – naudojant kuo mažesnius išteklius sukurti didesnę vertę, taip pat vykdomos darbuotojų lyderystės, įsitraukimo ir kitokios skatinimo, tobulėjimo ir tobulinimo programos. Rezultate, pažangios bendrovės statusą įtvirtiname ne tik investuodami į moderniausius įrenginius, bet ir į darbuotojus – jų mokymąsi, tobulėjimą. Tokį principą taikome visose sferose – ne tik siekiant optimizacijos, bet ir užtikrinti darbo saugumą, produktų kokybę ir kita“, – sako A. Kokoškinas.
„Vilniaus duonos“ marketingo direktorius pasakoja, kad šitokia nuolatinio tobulinimo kultūra kepyklų darbuotojams rodosi itin priimtina ir progresyvi, todėl visi noriai įsitraukia.
„Atrodytų, kultūrą atspindi visai elementarūs veiksmai, tačiau jie ir neša didžiausius rezultatus. Pavyzdžiui, įgudome elektros energiją naudoti tik tada, kai jos iš tiesų reikia – palikę ofisą išmokome išjungti šviesą, jei kuriuo įrenginiu dalį laiko naudotis nereikia, jo taip pat nepaliekame veikti be reikalo. Siekdami sutaupyti daugiau, anksčiau veikusius šviestuvus pakeitėme energiją taupančiais LED, vėliau įdiegėme ir judesio daviklius, šviesą įžiebiančius tik tuomet, kai patalpoje yra žmogus“, – pasakoja A. Kokoškinas.
Panašiai ir taupant vandenį: kepimui reikalingoms priemonėms plauti kepykla pirmiausia paskyrė tam tikrą laiką, o vėliau pasirūpino ir specialiais čiaupų antgaliais, leidžiančiais sustiprinti vandens srovę ir sumažinti sunaudojamo vandens kiekį.
Tuo tarpu taupyti kepimo procesui reikalingas dujas optimaliausia pasirodė taupyti ne visai išjungiant krosnis, kai duona nekepa, bet sumažinant temperatūrą iki pat minimumo.
Naudą jaučia visi
Elementarūs veiksmai „Vilniaus duonai“ jau padėjo sutaupyti tūkstančius eurų, kuriuos bendrovė netruko surasti, kaip panaudoti – investuoja į kepyklose taikomas naujas inovacijas ir jau antrą kartą šiais metais pakėlė darbuotojų algas.
„Siekdami išlikti duonos kepėjų lyderiais, privalome nuolat sekti ir patys pritaikyti naujoves. Tai reiškia visą eilę veiksnių: inovatyvias, darbą supaprastinančias sistemas, modernius prietaisus ir inventorių, nuolat tobulinamą produkciją ir dar daugiau. Be abejo, tam, kad toliau pirmautume, privalome užtikrinti ir darbuotojų gerovę. Todėl dalį gamybos išteklių optimizavimo dėka sutaupomų lėšų paskiriame jų atlygiams už darbą didinti“, – paaiškina A. Kokoškinas.
Pirmąkart šįmet algos „Vilniaus duonos“ kepyklų Vilniuje ir Panevėžyje darbuotojams pakeltos dar sausį, antrą – nuo liepos 1-osios. Bendrai, po dviejų pakėlimų darbuotojų atlygiai išaugo arti 10 proc.
Pranešimą paskelbė: Viktorija Navickaitė, Fabula Hill+Knowlton Strategies
