Jos atrodo stilingai ir patraukliai. Jos vilioja nedidele kaina. Tad kam vargintis ir tikrinti, ar tai yra autentiškos prekės, ar tik žinomų prekių ženklų klastotės? Europos vartotojų centras Lietuvoje (EVC) primena apie pagrindinius pavojus, kurie tyko įsigyjant neoriginalius gaminius, bei teikia patarimus, kaip neapsigauti apsiperkant internetu arba atostogų metu užsienio šalyse.
Nepatvarios ir net pavojingos
Originalių produktų gamintojai nėra vieninteliai, kurie nukenčia nuo klastočių prekybos. Dažnu atveju pagrindinė nukentėjusioji šalis yra pats pirkėjas. Klastotės gamybos procesas dažniausiai yra supaprastintas, siekiant bet kokiomis priemonėmis sumažinti gaminio sukūrimo kaštus. Tai lemia ne tik mažesnį prekės patvarumą ir kokybę, bet ir pavojus aplinkai bei pačiam klastotės pirkėjui. Pavyzdžiui, suklastotas produktas gali būti pagamintas iš nekokybiškų ar net toksiškų medžiagų.
„Dažniausiai klastotės neatitinka minimalių Europos Sąjungos nustatytų saugumo reikalavimų. Tai reiškia, kad jose glūdinčios medžiagos gali būti ne tik žalingos aplinkai, bet ir pavojingos žmogaus sveikatai“, – teigia EVC vadovė Raimonda Balnienė.
Kaip neapsigauti perkant internetu
Įsigyjant prekę internetu, atskirti originalų produktą nuo klastotės yra ypač sudėtinga, tačiau atpažinti nesąžiningą pardavėją galima vadovaujantis žemiau pateiktomis rekomendacijomis:
Patikrinkite, iš ko perkate. Visuomet raskite laiko papildomai pasidomėti, ar svetainėje nurodyta kontaktinė informacija (pardavėjo pavadinimas, registracijos adresas, kontaktai korespondencijai) yra tiksli, kad žinotumėte, kur kreiptis kilus nesusipratimų.
Susipažinkite su kitų vartotojų atsiliepimais. Tam geriausiai naudoti paieškos sistemas, kadangi pardavėjo svetainėje skelbiami atsiliepimai gali būti šališki.
Įsitikinkite, kad svetainė turi saugaus pirkimo sertifikatą. Oficialiai registruotas sertifikatas patvirtina, kad svetainė atitinka kokybinius reikalavimus bei užtikrina saugią apsipirkimo aplinką.
Įvertinkite, ar svetainė sukurta profesionaliai. Daugumą klastotėmis prekiaujančių svetainių „išduoda“ prastesnės kokybės nuotraukos bei klaidų kupini aprašymai, neretai parengti naudojant automatinio vertimo programas.
Patikrinkite, ar svetainėje nurodomos vartotojo teisės. Europos Sąjungoje veikiantys pardavėjai įpareigoti savo svetainėje pateikti vartotojams išsamią informaciją apie jų teises.
Palyginkite prekės kainas kitose internetinėse parduotuvėse. Padirbti produktai dažniausiai parduodami už gerokai mažesnę kainą, nei originalūs gaminiai. Jei kaina atrodo pernelyg maža, nesitikėkite stebuklų: greičiausia tai bus klastotė.
Ieškokite oficialių prekių ženklų atstovų. Daugelis prekių ženklų savo svetainėse nurodo oficialius atstovus, kuriems suteikta teisė prekiauti atitinkamais gaminiais. Pirkdami iš oficialių atstovų būsite tikri, kad gausite originalų produktą.
Pasirinkite saugų atsiskaitymo metodą. Jei yra galimybė, rinkitės atsiskaitymą pristačius prekę arba mokėjimą kreditine kortele. Išsisaugokite atlikto užsakymo bei įvykdyto mokėjimo patvirtinimą.
Už klastotes – baudos iki 10 000 eurų
Ypač dažnai klastočių aukomis tampa turistai, atostogų metu apsiperkantys užsienio šalyse. Kad ir kaip stipriai viliotų maža klastotės kaina, reikia atsiminti, jog tai yra neteisėti produktai, už kuriuos daugelyje valstybių numatyta teisinė atsakomybė. Kai kuriose Europos šalyse suklastoto gaminio pirkėjams bei asmenims, kurie sulaikomi įvežę padirbtą prekę į kitą valstybę, numatytos didelės baudos, galinčios siekti net iki 10 000 eurų.
Kaip atpažinti klastotę
Nuodugniai apžiūrėkite gaminį. Klastotės pasižymi gerokai prastesne kokybe. Spragos ir defektai geriausiai atsiveria smulkiose detalėse, tokiose kaip siūlės ar etiketės. Įsitikinkite, kad prekių ženklo pavadinimo rašyboje nėra klaidų ir kad prekės priežiūros instrukcijos yra tvarkingos.
Vidus – ne mažiau svarbus nei išorė. Klastočių kūrėjai dažniausiai visą dėmesį skiria tik išorinei prekės daliai. Dėl to, įsigydami prekę, visuomet apžiūrėkite ir jos vidinę pusę.
Pakuotė – irgi svarbu. Patikrinkite, ar pakuotės ženklinimas atitinka prekės ženklinimą bei bendrą gaminio vertę. Pavyzdžiui, prabangūs mados prekių ženklai beveik niekada nepakuoja produktų plastikinėse pakuotėse.
Patikrinkite, kur produktas buvo pagamintas. Ši informacija, kurią atskleidžia pakuotėje pateikiamas serijinis numeris, leis išsiaiškinti, ar jūsų prekė pagaminta autorizuotoje gamykloje.
Įvertinkite kainą. Jei ši stipriai skiriasi nuo kainos, kuri nurodoma oficialioje prekių ženklo svetainėje, tikėtina, kad jus norima apgauti.
Paprašykite čekio. Dažnu atveju klastotėmis prekiaujantys asmenys negali pateikti nei čekio, nei prekės garantijos, nei prekės kilmės dokumentų.
Paplūdimys – ne vieta originalioms prekėms. Pagrindinės erdvės, kuriose turistai viliojami klastotėmis, yra viešosios susibūrimo vietos: gatvės, aikštės ar net paplūdimiai. Nesitikėkite tokiose nestandartinėse pardavimo vietose įsigyti originalių prekių ženklų produkcijos. Ir atminkite, kad už klastotės įsigijimą gali grėsti teisinė atsakomybė bei rimtos piniginės baudos.
Kaip pabrėžia EVC vadovė R. Balnienė, klastočių klausimas ypač opus medicinos, parfumerijos bei vaikų žaislų pramonėje: „Turbūt didžiausia problema yra tai, kad klastotės yra nesaugios. Pavyzdžiui, suklastoti kvepalai gali sukelti rimtų alerginių reakcijų. O minimalių ES saugumo reikalavimų neatitinkantys žaislai – pabirti į mažas detales, keliančias grėsmę mažylių gyvybei“.
Vartotojai, kurie nėra tikri, kaip apginti savo teises įsigijus klastotę iš Europos Sąjungoje, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Norvegijoje registruoto pardavėjo, kviečiami kreiptis nemokamos konsultacijos į EVC.
Europos vartotojų centras Lietuvoje veikia nuo 2005 m. Jis priklauso Europos vartotojų centrų bendradarbiavimo tinklui (ECC-Net), kuris jungia centrus, įsikūrusius 27 ES valstybėse narėse, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje. Centro misija – padėti spręsti problemas, kilusias Lietuvos vartotojams, įsigijusiems nekokybišką prekę ar paslaugą Europos Sąjungos valstybėse narėse, Norvegijoje ar Islandijoje bei šių valstybių vartotojams, įsigijusiems nekokybišką prekę ar paslaugą Lietuvoje. Centro paslaugos vartotojams – nemokamos.
Daugiau informacijos Europos vartotojų centro Lietuvoje svetainėje www.ecc.lt
Šis pranešimas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Vartotojų Programos (2014-2020).
Šio spaudos pranešimo turinys atspindi tik autoriaus poziciją bei yra jo atsakomybė; tai negali būti vertinama kaip atspindinti Europos Komisijos ir/ar Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios agentūros (CHAFEA) ar kitos Europos Sąjungos institucijos poziciją. Europos Komisija ir Agentūra neprisiima jokios atsakomybės už pateiktos informacijos panaudojimą.“
Pranešimą paskelbė: Rasa Tiaškevičienė, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
