Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pažvelkime į darbuotojų skaičiaus pokyčius ir darbo užmokestį, jo kitimo tendencijas, išryškinant svarbiausius aspektus Lietuvoje.
Vidutinis darbuotojų skaičius privačiame sektoriuje didėja, o viešajame – mažėja
Analizuojant 2013–2022 m. laikotarpį, pastebima, kad vidutinis darbuotojų skaičius Lietuvoje (įskaitant individualias įmones) pasižymėjo didėjimo tendencija, išskyrus 2020 m., kai šis dydis sumažėjo apie 1 proc. (sietina su Covid–19 ir jo neigiamomis pasekmėmis darbo rinkai). Pavyzdžiui, 2022 m. vidutinis darbuotojų skaičius Lietuvoje buvo apie 14 proc. didesnis nei 2013 m. Struktūriškai matoma, kad 2022 m. privačiame sektoriuje dirbo apie 73 proc. darbuotojų, o viešajame – 27 proc. Sutelkiant dėmesį į pastarųjų metų tendencijas, verta pabrėžti, kad 2022 m. vidutinis darbuotojų skaičius Lietuvoje padidėjo 3,1 proc. (40 tūkst.): privačiame sektoriuje – 4,4 proc. (41,4 tūkst.), o viešajame sumažėjo 0,4 proc. (1,4 tūkst.), lyginant su 2021 m. Minėtu 2022 m. laikotarpiu vidutinis darbuotojų skaičius labiausiai padidėjo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse (15,2 proc.), o labiausiai sumažėjo – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse (2,4 proc.). Lyginant 2013 m. ir 2022 m., pastebima, kad vidutinis darbuotojų skaičius viešajame sektoriuje mažėjo apie 8 proc., o privačiame (įskaitant individualias įmones) – padidėjo apie 24 proc.
2022 m. galima išskirti pagrindines tris ekonomines veiklos rūšis, kuriose dirbo sąlyginai didžiausias vidutinis darbuotojų skaičius Lietuvoje: apdirbamoji gamyba (15,8 proc.), didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas (15,4 proc.), transportas ir saugojimas (11,2 proc.).
Regioniniu aspektu 2022 m. reikėtų išskirti Vilniaus (43,8 proc.), Kauno (20,2 proc.) ir Klaipėdos (10,2 proc.) apskritis, kuriose atitinkamai dirbo daugiausiai darbuotojų Lietuvoje. Tokia situacija logiška: gausiausi žmogiškieji ištekliai yra sutelkti didžiausiuose Lietuvos miestuose.
Viešajame sektoriuje uždirbama daugiau nei privačiame
2022 m. vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje (įskaitant individualias įmones) buvo lygus 1121,1 eurui, kuris padidėjo 11,9 proc., lyginant su 2021 m. Visgi 2022 m. viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis buvo lygus 1167,2 eurams ir buvo beveik 6 proc. didesnis nei privačiame sektoriuje (1102,4 eurai). Vienos iš priežasčių, lėmusios darbo užmokesčio augimą, ypatingai viešajame sektoriuje, yra susijusios su padidintu valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos baziniu dydžiu, padidinta minimalia mėnesine alga, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Faktinė situacija, jog viešajame sektoriuje vidutinis mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis buvo didesnis nei privačiame sektoriuje stebima visu 2013–2022 m. laikotarpiu. Tik skyrėsi atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektorių. Pavyzdžiui, 2013 m. vidutinio mėnesio neto (atskaičius mokesčius) skirtumas tarp viešojo ir privataus sektorių buvo didesnis nei 2022 m. ir sudarė 10 proc.
Apžvelgiant dešimties metų laikotarpį (nuo 2013 m. iki 2022 m.), pastebima, kad šalies ūkyje vidutinis mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis padidėjo apie 124 proc.: nuo 501,1 eurų (2013 m.) iki 1121,1 eurų (2022 m.). Žinoma, didėjantis darbo užmokestis savaime negarantuoja, kad gyvename geriau ar, kad galime patenkinti daugiau savo poreikių. Akivaizdus to pavyzdys yra 2022 m., kai vidutinio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio Lietuvoje augimo tempas sudarė 11,9 proc., lyginant su 2021 m., tačiau realus darbo užmokestis (įvertinant infliacijos poveikį) smuko ir jo augimas buvo lygus -6,5 proc. Kitaip sakant, didėjantį darbo užmokestį „suvalgė“ spartūs infliacijos augimo tempai 2022 m.
Žvelgiant į darbo užmokesčio skirtumus pagal ekonominės veiklos rūšis Lietuvoje 2022 m., akcentuotina tai, kad didžiausias vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis buvo informacijos ir ryšių bei finansinės ir draudimo veiklos įmonėse. Šių ekonominių veiklų įmonėse atitinkamai darbo užmokestis 1,9 ir 1,7 karto viršijo šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį. Kita vertus, mažiausias vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2022 m. buvo fiksuojamas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (32,9 proc. mažesnis už šalies vidurkį), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklose (20 proc. mažiau už šalies vidurkį), bei kitose aptarnavimo veiklose (20,6 proc. mažiau už šalies vidurkį).
Lyties aspektu taip pat yra pastebimi skirtumai. Pavyzdžiui, 2022 m. didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo užfiksuotas finansinės ir draudimo veiklos (31,8 proc.), informacijos ir ryšių (28,4 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (25,6 proc.) įmonėse.
Ateities prognozės
2022 m. vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio augimas sudarė 13,3 proc. Šiais metais prognozuojama, kad jis gali sudaryti nuo 12,1 proc. (Finansų ministerija) iki 12,4 (Lietuvos bankas). Kitais metais tikimąsi, kad vidutinis mėnesio bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis augs mažesniu tempu ir sudarys nuo 6,5 proc. (Finansų ministerija) iki 9,8 proc. (Lietuvos bankas).
Pranešimą paskelbė: Agnė Smolienė, Vytauto Didžiojo universitetas
