Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studento ir mokslininkės tandemas sukūrė inovatyvią medžiagą – celiuliozės nanokristalus, kurie gaunami iš kanapių, auginamų Lietuvoje, pluošto. Žaliava, vizualiai panaši į miltus, gali būti naudojama kompozicinio bioplastiko gamybai. Iš tokios medžiagos pagamintos maisto produktų pakuotės būtų ekologiškesnės ir greičiau suirtų.
Šiuo metu viena dažniausių maisto pakuočių yra plastikas, kuris sudaro apie 10 proc. visų Lietuvos komunalinių atliekų. Kiekvienais metais į rinką šalyje išleidžiama apie 50 tūkstančių tonų plastikinių pakuočių, iš jų apie 15 tūkstančių sudaro polietileno tereftalato (PET) pakuotės, kurios gamtoje suyra per 400–500 metų.
Vos 1–3 proc. PET plastiko sudėties pakeitus nanoceliuliozės kristalais, medžiaga taptų apie 30 proc. tvirtesnė. VGTU laboratorijose dabar atliekami polimero suirimo tyrimai turėtų parodyti, per kiek laiko gali sunykti plastikas su nanoceliuliozės kristalais. Manoma, kad inovatyvus priedas šį laiką gali sutrumpinti daugiau nei dvigubai.
„Pasauliui susiduriant su naujomis ekonominėmis ir ekologinėmis užduotimis – specialiais ekologiniais mokesčiais, aktyvesniais rūšiavimo procesais, svorio mažinimu transporte – vystome 100 proc. ekologiškos, o stiprumu anglies pluoštui galinčios prilygti medžiagos – celiuliozės nanokristalų gavybą. Atsižvelgus į šiuo metu vykdomus mokslinius tyrimus ir besidominčius investuotojus, mūsų atrasta niša gali tapti industrija per 5–8 metus“, – ambicingai pasakoja VGTU Verslo vadybos fakultete ketvirtame kurse studijuojantis Martynas Juršys. Į bakalaurinio darbo rašymo metu sugalvotą projektą vaikinas įtraukė ir VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentę dr. Ingridą Bružaitę.
VGTU studento teigimu, celiuliozės nanokristalus galima naudoti ne tik bioplastiko, bet ir nanoceliuliozės gamybai. Ši medžiaga savo stiprumu prilygsta anglies pluoštui. Taip pat celiuliozės nanokristalus galima pritaikyti įvairiose pramonės šakose – statyboje, tekstilėje, aviacijoje ir kt.
Skaičiuojama, kad celiuliozės nanokristalų gavybos iš kanapių pluošto, naudojant ultragarsą, technologijos įdiegimas ir medžiagos pritaikymas įvairių produktų gamyboje pramonės įmonei kainuotų apie 70 tūkstančių litų. Ši investicija galėtų atsipirkti per 3–5 metus.
VGTU studentas M. Juršys ir chemijos mokslų daktarė I. Bružaitė dalyvauja „Inovatyvių verslų kūrimo skatinimo“ (INOVEKS) projekte ir po specialistų konsultacijų Šiaurės miestelio technologijų parke įkūrė mažąją bendriją „Metanoja“. Perspektyvus VGTU startuolis dėl verslo plėtros jau bendrauja su potencialiais investuotojais ir rizikos kapitalo fondų atstovais.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – inovatyvus Lietuvos universitetas, ugdantis kūrybiškus aukštos kvalifikacijos specialistus. Universitetas lyderiauja technologinių mokslų srityje ir užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai vykdomi 14 institutų, 2 mokslo centruose, 33 laboratorijose. VGTU veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras ir didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų aplikacijų laboratorija. Turėdamas daugiau kaip 400 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes ir pirmauja Lietuvoje pagal užsienyje studijuojančių studentų, išvykusių pagal „Erasmus“ mainų programą, skaičių.
