Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino Lietuvai tenkančią bendro intereso projekto – Baltijos šalių elektros energijos sistemos integravimas į Europos tinklus ir sinchronizavimas su jais (II etapas) – investicijų dalį – 474,01 mln. Eur.
Bendri kaštai, tenkantys Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai, yra 1 219,86 mln. Eur, iš jų Lenkijai – 535,76 mln. Eur, Estijai – 110,60 mln. Eur, Latvijai – 99,50 mln. Eur.
Nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos (Lietuvoje – VERT) priima suderintus sprendimus dėl tarpvalstybinio investicinių sąnaudų paskirstymo kiekvienam projekto sistemos operatoriui ir tų sąnaudų įtraukimo į tarifus.
Dėl Sinchronizacijos projekto II etapo sąnaudų paskirstymo bendrą sprendimą iki 2020 m. balandžio pabaigos turės pasirašyti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos reguliavimo institucijos.
Visas sinchronizacijos projektas įgyvendinamas 3 etapais (I etapo investicijas Lietuvos energetikos reguliuotojas suderino 2018 m. rugpjūčio 31 d., šiam projektui paramą skyrė Europos Komisija).
Sinchronizacijos projektą sudaro investicijos į Baltijos šalių elektros perdavimo sistemas, sinchronizavimui reikalingus valdymo sistemų atnaujinimus, sustiprinimą, jos yra būtinos, nepriklausomai nuo pasirinkto sinchronizavimo scenarijaus.
Lietuvoje sinchronizacijos projektą įgyvendina perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“. II etapu Lietuvoje numatyta naujos jūrinės jungties Lenkija–Lietuva statyba ir jai prijungti reikalingos Darbėnų 330 kV skirstyklos statyba, esamos perdavimo linijos rekonstravimas ir naujo 330 kV ruožo iki Darbėnų pastotės statyba, taip pat papildomų 2 sinchroninių kompensatorių statyba, valdymo sistemų atnaujinimas ir diegimas, užtikrinsiantis sistemos stabilumą, reikiamus elektros energijos srautus ir pasirengimą dirbti sinchroniniu režimu su Kontinentinės Europos tinklu.
Į sinchronizavimo projekto II etapo investicijas Lietuvos ir Latvijos perdavimo sistemos operatoriai įtraukė ir baterijų energijos kaupimo sistemos (BEKS) dažniui reguliuoti finansavimą. VERT įvertinusi ES reglamentavimą dėl tokių paslaugų rinkos ir siekiant, kad būtų sukurta tarpusavyje sujungta energijos vidaus rinka ir objektyvi, nediskriminuojanti, skaidri sisteminių paslaugų rinka, pritarė, kad AB „Litgrid“ turi su kitais Baltijos šalių PSO susitarti dėl būsimo dažnio išlaikymo rezervų ir automatinio dažnio atkūrimo rezervų rinkos modelio, o su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis – dėl rinkos tyrimo sąlygų, kad nustatytų paslaugos apimtį ir potencialius paslaugų teikėjus, kurie ekonomiškai efektyviai ir laiku plėtotų, eksploatuotų ar valdytų įrenginius, skirtus dažnio išlaikymo rezervų ir automatinio dažnio atkūrimo rezervų paslaugoms.
Remiantis Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorių atliktos kaštų ir naudos analizės rezultatais, kiekviena Baltijos šalis ir Lenkija gauna teigiamą grynąją naudą, todėl kiekvienos šalies investicijų kaštai dengiami atitinkamo Baltijos šalių ar Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus.
Dėl paramos šiam projektui įgyvendinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai teiks bendrą paraišką Europos Komisijai pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF), maksimalus galimas paramos intensyvumas – iki 75 proc.
Jei projektas nebūtų finansuojamas ES lėšomis, numatytų atlikti investicijų įtaka, palyginus su 2020-iems AB „Litgrid“ nustatyta reguliuojama elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutine riba, lygia 0,814 ct/kWh, 2026–2045 m. laikotarpiu vidutiniškai didėtų 28,32 proc. Perdavimo tarifas Latvijoje 2026-2045 m. vidutiniškai didėtų 15,3 proc., Estijoje – 8,5 proc.
Lietuvoje perdavimo kaina galutiniame elektros energijos tarife (vidutinė nediferencijuota kaina) sudaro apie 6,4 proc.
Lietuvoje sinchronizacijos projektą numatyta įgyvendinti iki 2025 m.
******
TOLESNI SINCHRONIZACIJOS PROJEKTO (II ETAPO) ĮGYVENDINIMO ETAPAI:
- Iki balandžio 21 d. – numatoma, kad visi energetikos reguliuotojai – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – pasirašys bendrą sprendimą dėl sąnaudų paskirstymo.
- Iki balandžio 22 d. – nacionaliniai Estijos, Latvijos, Lenkijos energetikos reguliavimo institucijų sprendimai.
- Iki balandžio 23 d. – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos reguliuotojų bendras sprendimas dėl sąnaudų paskirstymo bei susiję nacionaliniai sprendimai bus išsiųsti perdavimo sistemų operatoriams, kad jie galėtų teikti paraišką Europos Komisijai dėl finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF).
- Iki gegužės 27 d. – perdavimo sistemų operatorių kreipimasis į CEF.
Pranešimą paskelbė: Aistė Griškonytė, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
