Vasarą, kai gyventojai daugiau keliauja ir aktyviau leidžia laisvalaikį, atsipalaidavimas neretai eina koja kojon su mažesniu budrumu. Tokiose situacijose padidėja ir rizika prarasti banko kortelę – pamesti ją paplūdimyje, palikti kavinėje, oro uoste ar kitoje judrioje vietoje. „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška primena, kokių veiksmų būtina imtis, pametus savo ar radus svetimą mokėjimų kortelę. Pametėte kortelę? Apsisaugokite, kad niekas ja neatsiskaitytų Netekus kortelės svarbiausia – reaguoti nedelsiant. Anot „Citadele“ banko plėtros vadovo Romo Čereškos, pirmas žingsnis – kuo greičiau ją užblokuoti. „Tai galima padaryti bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje esate – mobiliojoje programėlėje, interneto banke, paskambinus bankui arba atvykus į artimiausią banko skyrių. Reikėtų nedelsti,…
Vasaros sezono įtaka kainoms ir vartojimui: kaip keisis gyventojų finansinė padėtis?
Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Vasara – tai ne tik atostogų ir poilsio laikotarpis, bet ir metas, kai daugelio šalies gyventojų finansinė padėtis patiria sezoninių pokyčių. Nors šiltuoju metų laiku išaugusios išlaidos dažnai siejamos su aktyvesniu vartojimu, svarbų vaidmenį atlieka ir reikšmingi ekonominiai procesai. Šiemet dalis jų gyventojams atneš finansinį atokvėpį, tačiau neišvengiamai atsiras ir naujų iššūkių, galinčių paveikti gyventojų išlaidų struktūrą bei vartojimo įpročius. Kainų mažėjimas – tik aprangos sektoriuje Vasarą gyventojų vartojimo įpročiai pastebimai keičiasi – dažniau planuojamos kelionės, lankomasi restoranuose, daugiau lėšų skiriama laisvalaikiui ir pramogoms. Toks elgesys yra natūralus, ypač turint omenyje, kad šiltasis sezonas Lietuvoje trunka neilgai. Vis dėlto šiemet šį…
Sarp Demiray. Skolinimosi augimas: ką tai sako apie rinką ir Lietuvos verslą?
Šių metų pradžia pažymėta didesniu įmonių ir gyventojų finansiniu aktyvumu. Tai pažymi gerokai išaugusios skolinimosi apimtys. Europos centriniam bankui (ECB) nuosekliai karpant palūkanų normą, teigiamas finansinis impulsas juntamas verslo plėtroje, būsto rinkoje ir net buityje. Kylanti skolinimosi kreivė skatina bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, Lietuvos verslų konkurencingumą, netgi potencialų naujų įmonių steigimąsi. 2025 m. pirmojoje pusėje Lietuvoje fiksuojamas akivaizdus skolinimosi augimas – tiek namų ūkiai, tiek verslo įmonės vis aktyviau naudojasi bankų ir kredito įstaigų paslaugomis. Naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad gyventojų ir įmonių paskolų portfeliai didėja ne tik mėnesio, bet ir metų lygmeniu, o tai signalizuoja apie atsigavimą, augantį pasitikėjimą ekonomika ir gerėjančias finansavimo sąlygas. LB duomenimis,…
„EMBank“ metų pradžia: trečdaliu išaugę indėliai ir investicijos į plėtrą bei technologijas
2025 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje įsitvirtinus kiek labiau teigiamoms nuotaikoms dėl ekonominės situacijos, rankų nenuleidžia ir finansų bendrovės. „European Merchant Bank“ („EMBank“) 2025 m. sausio–kovo mėn., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksavo daugiau nei trečdaliu išaugusią indėlių sumą, didesnes grynąsias palūkanų pajamas bei augusias investicijas į modernius technologinius sprendimus ir komandos plėtrą. „EMBank“ vadovas Sarp Demiray pažymi, kad pirmasis banko ketvirtis pasižymėjo nuoseklumu – augimas fiksuotas pagrindinėse veiklos srityse, taip išlaikant stabilų veiklos tempą bei tęsiant investicijas į ilgalaikį efektyvumą. Pasak jo, kai kurie „EMBank“ rodikliai gerokai viršijo šalies bankų pusmečio vidurkius, kuriuos paskelbė Lietuvos bankas. Tai rodo, kad finansų srityje vis daugiau pasitikėjimo sulaukia ir mažesni rinkos žaidėjai.…
Lietuvos skaitmeninio verslo augimas lenkia ES vidurkį
Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sudaro 99,8 % visų įmonių, jame dirba beveik 72 % visų šalies darbuotojų ir jis sukuria daugiau nei 60 % visos vertės, kurią generuoja nefinansinis verslo sektorius. Naujausia Europos Komisijos SVV ataskaita rodo, kad 2025 m. Lietuvoje prognozuojamas spartus SVV atsigavimas. 2023 m. šalies SVV sukuriama ekonominė vertė sumažėjo 4,3 %, o 2024 m. – dar 0,4 %. Vis dėlto 2025-iesiems prognozuojamas ryškus lūžis. Pagal Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro duomenis, dirbančiųjų skaičius SVV sektoriuje Lietuvoje turėtų augti 2,0 %, o realus SVV kuriamos vertės augimas turėtų siekti net 4,9 %. Tai daugiau nei tris kartus viršija Europos Sąjungos SVV vidurkį, kuris šiuo metu…
Nuo drobe pavirtusių tapetų iki dužusių langų: kaip apsaugoti namus nuo vaikų išdaigų?
Vaikai mėgsta krėsti išdaigas, tačiau dažnai – tai ne tik smagios istorijos šeimos susibūrimuose, bet ir finansiniai nuostoliai bei galvos skausmas tėvams. Draudimo bendrovės BTA inicijuotas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad 62 proc. tėvų Lietuvoje susidūrė su atvejais, kai jų vaikai namuose sukėlė realią finansinę žalą. Tyrime buvo apklaustas 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie augina vyresnius nei dvejų metų vaikus. Tėvai įvardijo, jog dažniausiai vaikai (daugiau nei 30 proc.) sugadina namų sienas, jas išpiešdami ar suplėšydami tapetus. 28 proc. tėvų dalinosi, kad jų atžalos sudaužė indus arba sugadino kitus daiktus, kaip elektronika ar interjero detalės. „Dažniausių išdaigų sąraše yra sugadintos sienos, interjero detalės ar technika. Tokio pobūdžio „išdaigos” gali pareikalauti nemažai…
Nepatikėsite, ką draudžia lietuviai: nuo kruopų atsargų iki prabangiausių jachtų
Lietuviai vis dažniau draudžia ne tik būstą ar automobilį, bet ir rečiau sutinkamus objektus – nuo greičio matuoklių, vėjo jėgainių ar meno kūrinių iki vandens autobusų ir istorinės tekstilės. Tarp apdraudžiamų objektų vis dažniau atsiranda ir specifinė veikla ar turtas, reikalaujantis nestandartinio požiūrio į rizikos valdymą. „Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų draustumas Lietuvoje vis dar nėra aukštas – žmonės dažnai nesvarsto apie rizikas, o kartu ir apie tai, ką verta apdrausti. Dėl šios priežasties kai kurie egzotiškesni atvejai iš tikrųjų išsiskiria bendrame fone“, – sako draudimo bendrovės BTA Rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė. Egzotiškiausi verslo draudimai – nuo šunų kirpyklų iki narų darbų po vandeniu Pasak A. Variakojienės, vienas…
Ūkininkų košmarai tik dažnėja: gamtos stichijos kasmet pasiglemžia vis daugiau pasėlių
Lietuvos ūkininkai atviri – vis dažniau juos spaudžia nenuspėjamos, sparčiai besikeičiančios ir neretai ekstremalios oro sąlygos. Staigūs temperatūrų svyravimai, netikėtos pavasarinės šalnos ar smarkios liūtys – visa tai gali akimirksniu pakeisti sezono eigą ir tapti rimta grėsme tiek būsimo derliaus kiekiui, tiek ūkininkų pajamoms. BTA draudimo vyresnysis rizikos vertintojas Gintaras Gurskis teigia, jog šių metų patirtis aiškiai parodė – šalnų rizika tampa vis aktualesnė Lietuvos ūkininkams. „Dėl besikeičiančio klimato žiemos darosi vis švelnesnės, o pavasariai prasideda anksčiau. Dėl šios priežasties augalai pradeda augti greičiau nei įprasta, o vėliau pasirodančios trumpalaikės šalnos gali padaryti didelės žalos pasėliams“, – tvirtina G. Gurskis. Jau skaičiuojami būsimi nuostoliai Panevėžio rajono ūkininkas Mindaugas Stankūnas pasakoja,…
Slidus ženklinimas, dulkės ir provėžos: ekspertai įvardijo pagrindines motociklininkų avarijų priežastis
Prasidėjus motociklų sezonui fiksuojama daugiau sunkių eismo įvykių, kuriuose nukenčia vairuotojai. Nors plačiai manoma, kad dažniausiai kaltas viršytas greitis ar neatsargus manevravimas, ekspertai vis dažniau įvardija kitą pavojų – prastą kelių infrastruktūrą. Motociklininkų bendruomenės atstovai pabrėžia, kad riziką kelia ne tik eismo sąlygos, bet ir slidūs ženklinimai, dulkės, gilios provėžos ar nekokybiškai suremontuoti kelio ruožai. Pasak draudimo bendrovės BTA Transporto žalų administravimo skyriaus vadovo Andriaus Gasparavičiaus, po avarijų, į kurias pateko motociklininkai, dažniausiai fiksuojamos ir sunkios traumos, ir dideli finansiniai nuostoliai. „Dažniausios motociklininkų patiriamos traumos – kojų ir rankų lūžiai, viso kūno sumušimai bei nubrozdinimai. Tokios avarijos neretai sukelia ir didelę žalą turtui ir sveikatai – nuostoliai dažnai prasideda nuo…
Kai nedidelė avarija paralyžiuoja pusę miesto: ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas
Didžiųjų miestų pagrindinėse arterijose piko metu net menkiausias susidūrimas gali sukelti grandininį efektą – spūstis kone visame mieste. Nors eismo įvykiai dažnai būna nežymūs, chaosą sukelia ne jų mastas, o vairuotojų nežinojimas, kaip greitai ir tinkamai spręsti situaciją. Savo ruožtu ekspertai pabrėžia, kad viena taisyklė gali išgelbėti gyventojus nuo paralyžiuotos transporto sistemos. Vienas ryškiausių šios problemos pavyzdžių – Geležinio Vilko gatvė sostinėje. Čia intensyvus eismas nenutrūksta nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, todėl vos vienas incidentas gali sukelti eismo griūtį. Vėliau ji išsiplečia į visas pagrindines miesto arterijas, o kai sustoja ši gatvė – sustoja visas Vilnius. Dažniausios klaidos – emocijos, delsimas ir nežinojimas Pasak BTA Draudimo žalų departamento direktorės…
