Nuo kelionių iki kūrybinių veiklų ar sporto – pomėgiai Lietuvos gyventojams tampa svarbia kasdienio gyvenimo dalimi, kuriai skiriama vis daugiau dėmesio ir lėšų. „Luminor“ banko užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa atskleidė, kad gyventojų laisvalaikio prioritetai skiriasi, tačiau kai kurioms veikloms kasmet skiriamos sumos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. Ekspertai pastebi, kad augančias išlaidas pomėgiams svarbiausia planuoti taip pat atsakingai, kaip ir kitas biudžeto eilutes. Pomėgiai kainuoja daugiau nei 1 000 eurų Apklausos duomenimis, 25 proc. Lietuvos gyventojų savo pagrindiniam pomėgiui per metus išleidžia daugiau nei 2 000 eurų, dar 18 proc. – nuo 1 001 iki 2 000 eurų. Tuo metu 14 proc. skiria nuo 601 iki 1 000…

Apie sveikatą, buitį ar kasdienius rūpesčius su artimaisiais kalbėtis įprasta, tačiau finansinio saugumo tema šeimose vis dar lieka nepatogi. BTA draudimo užsakymu atlikta reprezentatyvi „Norstat“ apklausa parodė, kad beveik kas trečias respondentas (34 proc.) mano, jog jo tėvai galėtų tapti finansinių sukčių aukomis. Dauguma taip manančių apie sukčių schemas su tėvais per pastaruosius metus jau buvo kalbėję. Apklausos duomenimis, 38 proc. respondentų per pastaruosius metus tėvams išsamiai paaiškino, kaip veikia finansiniai sukčiai, ir mano, kad jie greičiausiai neapsigautų. Dar 28 proc. apie sukčių schemas su tėvais yra kalbėjęsi, tačiau vis tiek neatmeta rizikos, kad tėvai galėtų apsigauti, o 6 proc. šia tema nėra kalbėję, tačiau mano, kad tėvai galėtų apsigauti.…

Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai keičiasi kartu su technologijų pažanga, todėl finansavimo sprendimai turi prisitaikyti prie naujų rinkos tendencijų. „Įmonės šiandien ieško įvairių būdų mažinti savo poveikį aplinkai ir investuoja į skirtingas technologijas. Matome, kad šalia elektromobilių atsiranda susidomėjimas ir kitais alternatyviais sprendimais. Vienas tokių pavyzdžių – „Luminor“ banko finansuotas vandeniliu varomo automobilio „Toyota Mirai“ įsigijimas strateginių energetikos infrastruktūros projektų…

Nedidelės paskolos iki 1 tūkst. eurų dažnai atrodo kaip greitas ir paprastas sprendimas netikėtoms išlaidoms padengti. Tačiau būtent dėl mažos sumos gyventojai jas dažniau renkasi spontaniškai, rečiau lygina skirtingus pasiūlymus ir ne visuomet įvertina galutinę paskolos kainą. Dėl to net ir nedidelis finansinis įsipareigojimas gali kainuoti daugiau nei tikėtasi. Pasak „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovės Rūtos Mylės, mažų paskolų atveju žmonės dažnai elgiasi kitaip nei skolindamiesi didesnes sumas. „Kai kalbame apie kelis šimtus eurų, sprendimas skolintis dažnai priimamas greitai – atrodo, kad suma nėra didelė, todėl nėra ko ilgai svarstyti. Vis dėlto būtent tada žmonės rečiau lygina pasiūlymus, mažiau dėmesio skiria palūkanoms ar papildomiems mokesčiams. Paradoksalu, tačiau mažesnė paskola neretai…

Lietuvos smulkusis verslas šiemet kainodarą planuoja koreguoti aktyviau nei Latvijos ir Estijos įmonės: kainas daugiau nei 5 proc. ketina didinti net 37 proc. šalies įmonių, rodo „Luminor“ užsakymu atliktas Baltijos šalių smulkiojo verslo vadovų tyrimas. Latvijoje tą daryti planuoja 26 proc., o Estijoje – 18 proc. įmonių. Ką toks sprendimas reiškia verslo konkurencingumui ir finansiniam atsparumui, komentuoja „Luminor“ banko verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas. Kainų nekeisti šiemet planuoja 31 proc. Lietuvos smulkiųjų verslų. Palyginimui, Latvijoje tokių įmonių yra 42 proc., o Estijoje – 48 proc. Dar 17 proc. Lietuvos verslų kainas ketina didinti iki 5 proc., o 14 proc. teigia, kad dėl kainodaros pokyčių spręsti dar per anksti. „Lietuvos…

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojus atnaujintiems Atsakingojo skolinimo nuostatams, daliai pirmąjį būstą perkančių gyventojų minimalus pradinis įnašas gali mažėti nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės. Tačiau tai nereiškia, kad mažesnis pradinis įnašas bus taikomas visais atvejais – galutinį sprendimą bankai priims įvertinę konkretaus kliento finansinę situaciją, sako „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. „Mūsų prioritetas ir toliau išlieka atsakingas skolinimas. Tai reiškia, kad kiekvieną atvejį vertinsime individualiai, atsižvelgdami į kriterijų visumą: gyventojo pajamas, finansinius įsipareigojimus, šių dviejų kintamųjų santykį, bendrą skolinimosi lygį, kredito istoriją, perkamą turtą ir kitus rizikos veiksnius“, – sako L. Žukovė. 10 proc. pradinio įnašo galimybė skirta ne visiems pirmą būsto paskolą imantiems gyventojams.…

Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau. Vis dėlto visiškai jų atsisakyti nereikėtų – nedidelis grynųjų rezervas gali praversti kelionėse, sutrikus elektroniniams atsiskaitymams ar kitose netikėtose situacijose, sako „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pasak ekspertės, skaitmeniniai atsiskaitymai vartotojams naudingi ne tik dėl patogumo, bet ir dėl aiškesnio finansų valdymo. Banko programėlėje galima sekti išlaidas, planuoti biudžetą ar nusistatyti limitus. Todėl kortelė šiandien yra ne tik priemonė atsiskaityti, bet ir būdas geriau suprasti savo finansinius įpročius. „Kortelės ir kiti skaitmeniniai atsiskaitymo būdai palengvina kasdienį finansų valdymą. Matydami savo išlaidas galime lengviau įsivertinti, ar jos atitinka mūsų…

Nenumatytas būsto remontas, sugedusi buitinė technika ar ilgai planuotas pirkinys – tokiose situacijose vartojimo paskola gali būti naudinga įgyvendinant svarbius planus ir išvengiant didelio vienkartinio finansinio krūvio. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad paskola neturėtų tapti nuolatiniu būdu padengti kasdienes išlaidas ar kompensuoti pajamų trūkumą. Kaip atskirti apgalvotą finansinį sprendimą nuo bandymo užkamšyti biudžeto spragas, pasakoja „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė. Gyventojai vis dažniau ieško lankstesnių būdų finansuoti didesnius pirkinius, būsto atnaujinimą ar kitus svarbius planus. Vis dėlto, anot ekspertės, svarbiausia ne pats skolinimosi faktas, o tai, kokiam tikslui skolinamasi ir ar naujas finansinis įsipareigojimas atitinka žmogaus galimybes. Vidutinė vartojimo paskolos suma „Luminor“ banke Lietuvoje siekia 7,3 tūkst. eurų, tačiau…

Dalis gyventojų, metų pradžioje sustabdžiusių kaupimą antroje pensijų pakopoje ir vėliau pateikusių prašymus pasitraukti, galėjo nepasinaudoti dalimi naudos, kuri susiformavo per itin palankų pirmąjį pusmetį. Vien rinkų atsigavimas kai kuriems portfeliams galėjo reikšti šimtus ar net tūkstančius eurų didesnę vertę, o pasitraukiant taip pat atsisakoma valstybės paskatos ir ilgalaikio sudėtinių palūkanų efekto, sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. „Sprendimas pasitraukti iš antros pensijų pakopos neturėtų būti priimamas vien dėl trumpalaikės emocijos ar neapibrėžtumo. Pirmasis šių metų pusmetis labai aiškiai parodė, kad rinkos gali greitai keistis, todėl svarbu vertinti ne tik tai, kiek pinigų galima atsiimti šiandien, bet ir kokios būsimos vertės atsisakoma“, – sako L. Načajienė. Pasak jos, dalis…

Infliacija ir augantys veiklos kaštai išlieka vienu didžiausių iššūkių smulkiajam verslui Baltijos šalyse. Labiausiai šį spaudimą jaučia Estijos įmonės, tačiau Lietuvoje augantis darbo užmokestis verslui tampa didesniu iššūkiu nei kaimyninėse šalyse, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Kaip tokiomis sąlygomis stiprinti verslo finansinį atsparumą, komentuoja „Luminor“ banko verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas. Kylančias kainas ir augančius veiklos kaštus kaip vieną veiksnių, galinčių turėti didžiausią neigiamą poveikį įmonės pajamoms iki metų pabaigos, išskyrė 30 proc. Lietuvos smulkiojo verslo įmonių. Latvijoje taip teigė 35 proc., Estijoje – 42 proc. respondentų. Lietuvoje taip pat 30 proc. įmonių mini energijos ir degalų kainas, 23 proc. – darbo jėgos kaštus, dar tiek pat…