Nors praeitais metais Europos Komisija pristatė teisėkūros paketus, kuriais siekiama supaprastinti ir sumažinti verslo administracinę naštą tvarumo srityje, tačiau vis dėlto ES Žaliojo kurso kryptis nesitraukia. Vilma Sabaliauskienė, advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, aplinkosaugos praktikos grupės vadovė perspėja, kad reguliavimas nesustoja, net jei verslui kartais atrodo priešingai. 2026–2030 m. laikotarpiu verslui teks prisitaikyti prie vis griežtėjančių reikalavimų – nuo pakuočių standartų ir žaliųjų teiginių vartojimo iki tekstilės atliekų tvarkymo ir mikroteršalų valymo finansavimo. Gamintojų atsakomybė plečiasi – verslui teks daugiau pareigų Vienas reikšmingiausių pokyčių – toliau plečiama gamintojų ir importuotojų atsakomybė. Tai reiškia, kad didžioji aplinkosauginė našta perkeliama verslui, o ne vartotojui. „Gamintojas sprendžia, kokia bus pakuotės rūšis, ar pataisomas…

Šiandien Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino net 30-ia milijonų eurų didesnį biudžetą nei praėjusiais metais – šiemet jis siekia 201,3 mln. eurų. Viena iš sparčiausiai augančių savivaldybių Lietuvoje kone pusę lėšų skirs švietimui bei ugdymo įstaigų plėtrai, nemaža dalis biudžeto bus skirta ir infrastruktūros gerinimui.   „Augantis biudžetas leidžia ne tik planuoti naujus ambicingus projektus, bet ir sėkmingai tęsti bei įgyvendinti jau pradėtus darbus. Iš tiesų numatyta nemažai pokyčių. Ir toliau tęsiame ugdymo įstaigų plėtrą. Rudenį bus baigtas lopšelis-darželis Mazūriškiuose, pastatysime modulinį darželį Gargžduose, jau statomas priestatas prie Ketvergių pagrindinės mokyklos, netrukus prasidės ir darželio Dercekliuose statybos, projektuojamas priestatas prie Sendvario „Saulės“ mokyklos. Kita svarbi sritis – infrastruktūra. Šiemet finansavimas keliams…

Vis daugiau verslų Lietuvoje siekia ne tik pelno, bet ir prisidėti prie teigiamų pokyčių visuomenėje bei socialinių problemų sprendimo. Būtent šiuo keliu pasuko prekės ženklo „Pokalbių gidas“ įkūrėjos Julija Lozda ir Kotryna Bulavaitė, pristatančios pokalbių korteles, padedančias kurti atvirą dialogą. Šiandien verslininkės bendradarbiauja su tokiomis organizacijomis kaip „Vaikų linija“ ir Lietuvos Raudonasis kryžius, o į savo veiklą žvelgia iš socialinio verslo perspektyvos – ją atverti padėjo dalyvavimas Inovacijų agentūros socialinio verslo akceleravimo programoje. Kviečia atviram pokalbiui Iš asmeninės patirties ir poreikio gimęs projektas šiandien apima 7 kartu su psichologais kurtus produktus, skirtus skatinti atvirą bendravimą ir emocinę gerovę. Išskirtinių pokalbių kortelių funkcija – padėti žaismingiau leistis į gilius ir prasmingus…

Vos per kelerius metus hibridinis darbas Lietuvoje tapo įprastu. Vis tik kartu su pasikeitusiu darbo pobūdžiu, tiek darbdaviams, tiek darbuotojams kilo ir naujų iššūkių. Vienas jų – nuotoliniai susitikimai, kuriuose dalis dalyvių lieka „nematomi“. Su išjungtomis kameromis, nebylūs, kartais – tik formaliai prisijungę. Siekdama pagerinti susitikimų kokybę, sustiprinti bendradarbiavimą ir darbuotojų įsitraukimą, nuo vasario visuose nuotoliniuose susitikimuose „Bitė“ darbuotojų prašys įsijungti vaizdo kameras, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Kai matome vieni kitų veidus, lengviau užduoti klausimus, pastebėti žmonių reakcijas, išsklaidyti neaiškumus. Tai padeda išlaikyti ir stiprinti žmogišką ryšį net ir dirbant per atstumą – darbostogų ar nuotolinio darbo metu“, – visą įmonę apimantį sprendimą aiškina Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė. Vadovė…

Vien Vilniuje šiandien veikia per pusantro tūkstančio trumpalaikės nuomos vietų, o asmenų, teikiančių tokias apgyvendinimo paslaugas, kasmet daugėja. Tačiau praktika rodo, kad dalis būsto savininkų, nuomodami patalpas trumpam laikui, susiduria su baudomis. Ką svarbu žinoti gyventojams ir kur nubrėžta riba tarp teisėtos trumpalaikės nuomos ir patalpų naudojimo ne pagal paskirtį? „Pagal galiojantį teisinį reguliavimą pastatų ir patalpų paskirtis apibrėžia, kokiai funkcijai konkretus statinys ar jo dalis yra pritaikyti ir kaip jie gali būti naudojami. Tai reiškia, kad patalpos turi būti eksploatuojamos pagal statybos dokumentuose nustatytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, o ne pagal savininko norimą vykdyti veiklą“, – teigia teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Gabrielė Raižytė-Džulė. Šią bendrą taisyklę…

Vasario 26–27 dienomis Vilniuje vyks medinei architektūrai ir statybai skirtas forumas „Forum Wood Building Baltic“, kurio pagrindinis tikslas – sutelkti architektūros, inžinerijos specialistus, mokslininkus, verslo, gamybos, vystymo įmonių ir savivaldybių atstovus bendrai diskusijai. Forumas yra tarptautinio FORUM HOLZBAU tinklo narys, skirtas Baltijos šalių regionui. Šį tinklą, kaip platformą, žinių ir technologijų perdavimui įkūrė pirmaujantys Europos universitetai. Organizacija užsibrėžtų tikslų siekia rengdama konferencijas ir parodas visoje Europoje, remdama ir koordinuodama mokslinius tyrimus bei švietimą šiuolaikinės tvarios medinės architektūros ir statybos srityse. Tradicinė statybinė medžiaga šiandienos tvarumo siekų kontekste įgijo naują reikšmę – atsinaujinantis gamtos išteklius padeda spręsti klimato kaitos ir išteklių ribotumo iššūkius. Pastarųjų dešimtmečių technologinės inovacijos smarkiai išplėtė architektų galimybes…

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms nuolat pamažu kylant, visuomenėje vis pasigirsta nuomonių, neva galimybės įsigyti nuosavą būstą kiekvienais metais vis prastėja. Tačiau, kaip rodo Lietuvos banko (LB) duomenys, situacija yra priešinga. O pagrindinė priežastis – NT brangimo kreivę gerokai lenkiantis pajamų augimas. „Vertinant būsto įperkamumą, vienas pagrindinių rodiklių paprastai būna kvadratinio metro kaina. Vis tik ji nėra svarbiausia, kadangi pirmiausiai būtina atsižvelgti į gyventojų pajamas. Kitaip tariant – kiek laiko žmogui reikia dirbti, kad „už savus“ galėtų įsigyti būstą. Šis rodiklis Lietuvoje nuolat gerėja ir NT įsigijimui tenka skirti vis mažiau metinių pajamų“, – pabrėžia bendrovės “Realco” pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas. Grėsminga riba – seniai nutolusi Europos Komisija yra nustačiusi riziką…

Lietuvos verslas į 2026 m. žengia itin atsargiai – aktyvią plėtrą planuoja tik nedidelė dalis smulkių ir vidutinių (SVV) šalies įmonių, rodo naujausi „Norstat“ tyrimo duomenys. Kas lemia tokį atsargumą, komentuoja „Luminor“ verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas. 2026 m. savo veiklą plėsti planuoja tik 26 proc. Lietuvos įmonių. Palyginimui, Latvijoje apie plėtrą galvoja 33 proc. verslų, o Estijoje – 28 proc. Tuo metu neplanuojančių plėtros Lietuvoje yra 51 proc., Latvijoje – 48 proc., o Estijoje – net 56 proc. Dar 22 proc. Lietuvos įmonių dėl plėtros nėra tikros. Anot D. Tamašausko, Lietuvos verslas išsiskiria atsargesniu požiūriu į plėtrą bei didesniu neapibrėžtumo jausmu. Sprendimus dalyje įmonių stabdo ne vien išoriniai ekonominiai…

Greita reakcija į geopolitinę situaciją, išlaikant veiklų tęstinumą ir augimą, rodo atėjusią Kauno startuolių ekosistemos brandą. Taip teigia į praėjusius metus pažvelgę inovacijų ekspertai. 2026-aisiais jie prognozuoja rezultatyvų tęstinumą, dar aktyvesnį žengimą į perspektyvius sektorius – medtech, agro, edukacijos, bei daugiau ir didesnės apimties investicinių raundų – brandūs startuoliai atneša dar didesnę naudą regionui ir šaliai. „Peržvelgus „startuoliškus“ 2025 metus Kaune, labiausiai įsiminė tvyrojusi būsena – susitelkimas. Jį bendruomenė parodė geopolitinės grėsmės akivaizdoje, ieškodama inovatyvių sprendimų krašto apsaugai, kartu su Lietuvos kariuomene, Šaulių sąjunga, kitais vietos ir užsienio parteriais. O taip pat – susitelkimas kurti bendruomenę, jungiančią verslo ir mokslo sritis, linkusią bendrauti ir bendradarbiauti, o ne užsidaryti ir paslapčia…