Vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse AB Giraitės ginkluotės gamykla pradeda eksploatuoti karinių, snaiperinių kulkų bei švininės šerdies formavimo presus. Įsigijusi šią įrangą bendrovė užbaigia svarbų gamybos proceso modernizavimo etapą – tai leis AB Giraitės ginkluotės gamyklai visas šovinių gamybai reikalingas kulkas gaminti pačiai. Giraitės ginkluotės gamykloje penktadienį apsilankęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad bendrovės gamybos ir technologijų plėtra yra strategiškai svarbi valstybei. „Ministerija, veikdama kaip aktyvus akcininkas, siekia, kad bendrovės vykdoma plėtra vyktų sklandžiai bei būtų užtikrintas patikimas šaudmenų tiekimas Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkams. Naujieji įrengimai leis bendrovei visą gamybos procesą kontroliuoti pačiai. Tai reiškia, kad Giraitės ginkluotės gamykla galės subalansuoti visų gamybos grandžių našumą ir padidinti gamybos efektyvumą,…

Daugelis sako, kad pastebėję smurtą artimoje aplinkoje reaguotų, tačiau susidūrus su tokia situacija realybėje dažnai pirmiausia aplanko abejonės – ar tai tikrai smurtas, ar verta kištis ir kaip tai padaryti saugiai. Tokiais atvejais žmonės vis dažniau kreipiasi patarimo į specialistus. Pasak Pagalbos moterims linijos vadovės Vilniuje Virginijos Ratiukienės, vis dažniau skambina ne tik smurtą patiriantys, bet ir jų draugai, kaimynai ar kolegos – žmonės, kurie pastebi nerimą keliančius ženklus ir ieško atsakymo, kaip padėti. Pagalbos moterims linija emocinę ir anoniminę pagalbą teikia trimis būdais: telefonu, laiškais ir internetiniu pokalbiu. Praėjusiais metais Pagalbos moterims linijos savanorės budėjo daugiau nei 25 tūkst. valandų, o per metus sulaukta apie 27,5 tūkst. skambučių. Taip…

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Šiais metais Lietuvoje atsivėrė galimybė gyventojams išsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Pirmieji išimti pinigai į banko sąskaitas atkeliaus jau balandį. Tai labai primena Estijos patirtį, kai analogiška pensijų reforma buvo įgyvendinta 2021 metais. Tuomet ir ten vyko aktyvios diskusijos apie tai, kaip tas lėšas galima panaudoti tikslingiausiai. Pamokos iš Estijos: kur nukeliavo pensijų pinigai? Estijoje 2021 metais reforma į ekonomiką paleido didžiulę kapitalo bangą. Nors iš pradžių baimintasi neigiamų pasekmių, itin rimtų makroekonominių sukrėtimų pavyko išvengti. Gyventojų išsiimti pinigai šalyje pasiskirstė į tris pagrindines kategorijas: –apie 25 proc. lėšų atiteko tiesioginiam vartojimui; –apie 25 proc. buvo skirta esamoms skoloms ir įsipareigojimams padengti;…

Šiandien Lietuvos banko, Finansų ministerijos, ILTE, Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovai aptarė naują Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtą priežiūros modelį, kurį siūloma taikyti nacionaliniam plėtros bankui ILTE.  Naujasis priežiūros modelis grindžiamas aukščiausiais Europos Sąjungos bankinės veiklos standartais: jame stiprinama rizikų priežiūra, vidaus kontrolė, skaidrumas, skaitmeninis saugumas ir aiškiai apibrėžiamos institucijų atsakomybės. Rengiant modelį taip pat remtasi EIB ir ERPB ekspertų įžvalgomis bei rekomendacijomis. „Nacionalinio plėtros banko veikla turi remtis aiškiais, moderniais, tarptautinėje rinkoje pripažintais priežiūros standartais, kurie stiprina atsakomybės ir skaidrumo principus, užtikrina tvirtą rizikų valdymą ir sudaro patikimą pagrindą tolesnei ILTE plėtrai. Dėkoju tarptautiniams partneriams EIB ir ERPB ekspertams, Lietuvos bankui…

Lietuvoje vis daugiau logistikos įmonių pradeda elektrifikuoti savo transportą. Nors vietinėje rinkoje klientų spaudimas išlieka ribotas, verslą keistis skatina globalūs tvarumo tikslai ir besiplečianti įkrovimo infrastruktūra. Tarp tokių įmonių – ir „DHL Lietuva“, jau kelerius metus nuosekliai didinanti elektromobilių dalį savo parke. Kaip pasakoja „DHL Lietuva“ atstovai, šalyje veikiantys klientai dar retai reikalauja, kad siuntos būtų pristatomos elektra varomomis transporto priemonėmis, tačiau įmonė nusprendė ne laukti rinkos spaudimo, o veikti iš anksto. „Lietuvoje rinkos spaudimo beveik nėra – retas klientas to prašo ar akcentuoja. Tad mūsų veiksmai labiau grindžiami korporatyvine politika. Žiūrime į pasaulines tendencijas ir siekiame atitikti bendrus koncerno tvarumo tikslus“, –teigia„DHL Lietuva“generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas. Įmonė pirmuosius elektromobilius…

Svarstant apie degalų kainų mažinimo būdus, siūlymai keisti biodegalų maišymo degaluose tvarką būtų trumparegiška klaida. Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ pabrėžia, kad toks sprendimas ne tik neatpigins degalų, bet ir suduos smūgį šalies ekonomikai: biodegalų gamyklos bus priverstos stabdyti veiklą, iš Lietuvos ūkininkų nebus nupirkta 0,5 mln. tonų grūdų. Asociacija ragina koncentruotis į esmines degalų brangimo priežastis ir siūlo peržiūrėti mokesčių politiką bei didinti žaliosios energetikos dalį transporte. „Future Fuel“ duomenimis, 2026 m. galutinėje dyzelino kainoje mokesčiai (akcizas ir PVM) sudaro 96 ct/l, o mineralinio dyzelino dalis siekia 98 ct/l. Degalinių mažmeninę maržą ir kitas sąnaudas sudaro 6 ct už litrą. Tuo tarpu į dyzeliną įmaišomi pirmosios kartos biodegalai bendroje…

Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino atnaujintus dainyklų statuso nuostatus, kurie stiprina finansinę paramą naktinės kultūros, muzikos ir pasirodymų erdvėms mieste. Pagal naują tvarką, barai, klubai, koncertų ir renginių erdvės galės gauti iki 12 tūkst. eurų per metus, o dainyklos statusas bus suteikiamas dvejų metų laikotarpiui – 2026–2027 m. Vienai erdvei per šį laikotarpį iš viso galės būti skirta iki 24 tūkst. eurų. Dainykla – nepriklausoma pasirodymų erdvė, skirta gyvai muzikai ir įvairioms kultūrinėms iniciatyvoms, kurios skatina kūrybinę įvairovę, suteikia sceną naujiems talentams ir stiprina miesto kultūrinį gyvenimą. Šia programa Vilnius siekia stiprinti mažo ir vidutinio masto pasirodymams skirtą infrastruktūrą – būtent tokios erdvės dažnai tampa naujų kūrėjų, eksperimentinių projektų ir…

Puodas, elektrinė plytelė ir statybų vagonėlis – taip prasidėjo vieno žinomiausių lietuviškos kosmetikos prekės ženklų istorija. Prieš 35 metus tokiomis sąlygomis buvo pagaminti pirmieji „Margarita“ kremai, o šiandien iš to eksperimento gimusi „BIOK laboratorija“ turi vieną moderniausių laboratorijų šalyje, gamyklą ir produktus, pasiekiančius vartotojus skirtingose pasaulio rinkose. Per daugiau nei tris dešimtmečius „BIOK laboratorija“ tapo vienu ryškiausių lietuviškos kosmetikos sėkmės istorijų pavyzdžių. Įmonė ne tik sukūrė tokius vartotojų pamėgtus prekės ženklus kaip „Margarita“, „Ecodenta“ ar „Rasa“, bet ir tapo bendrove, kurios produktai šiandien pasiekia vartotojus skirtingose pasaulio rinkose – nuo Europos iki Pietų Amerikos ir Afrikos. Inovacijos – įmonės DNR Nuo pat pirmųjų eksperimentų kuriant kosmetikos formules įmonei buvo svarbu…