Valstybinės institucijos, savivaldybės bei verslas susibūrė bendram tikslui apsaugoti kelius nuo perkrauto transporto ir skatinti sąmoningą jų naudojimą. Šiandien pasirašytas memorandumas „STOP kelių gadinimui“ numato koordinuotas pastangas stiprinant sunkiasvorių transporto priemonių kontrolę ir plėtojant būtinus kontrolės pajėgumus. „Mūsų keliai – tai visų mūsų turtas. Negalime taikstytis su tuo, kad sunkiasvoriai važiuoja pažeisdami taisykles ir niokoja infrastruktūrą, už kurią moka visa visuomenė. Šiandien labai aiškiai pasakome: kelių gadinimui – stop. Tai – bendras valstybės, savivaldos ir verslo susitarimas veikti išvien. Šiuo metu tikimybė būti patikrintam yra ypatingai maža, tačiau nuo šiol kontrolė bus stipresnė, patikrinimų – daugiau, o atsakomybė – neišvengiama“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. Prie šio memorandumo iš…
Seimo nario A. Butkevičiaus pranešimas: „Europos Sąjungos šalys jau reaguoja į degalų kainų krizę – Lietuva dar laukia“
2026 m. kovo 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Vyriausybė artimiausiu metu turėtų pateikti Seimui priemonių paketą, skirtą sušvelninti augančias gyventojų išlaidas ir įmonėms tenkančią naštą dėl kylančių naftos produktų kainų, susijusių su karu Irane. Šio konflikto ekonominis poveikis ir toliau didina energijos ir degalų kainas visoje Europoje ir, deja, kol kas nenumatoma greita jo pabaiga. Jau kelios ES valstybės, tokios kaip Ispanija, Prancūzija, Vokietija ir Lenkija mažina PVM tarifą energijai ir degalams, taip pat mažina angliavandenių akcizą dyzeliui ir benzinui, taiko tikslines subsidijas transportui ir ūkininkams. Šios subsidijos transportui ir ūkininkams mažina maisto ir logistikos kainas. „Mano manymu, reikėtų laikinai sumažinti…
Ekspertas: šios finansavimo klaidos smulkiajam verslui kainuoja brangiausiai
Smulkiajam ir vidutiniam verslui plečiantis, neretai nesubalansuoti finansų srautai šį augimą ima stabdyti. Sprendimas – skolintis ar naudoti nuosavą kapitalą – gali ne tik paveikti kasdienę įmonės veiklą, bet ir turėti įtakos ilgalaikiam verslo stabilumui. Į ką įmonės turėtų atkreipti dėmesį planuodamos plėtrą ir kokios klaidos dažniausios? 2025-ųjų metų viduryje visoje Europoje atliktos apklausos metu daugiau nei 17 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių buvo pasiteirauta apie jų situaciją bei ekonominės veiklos perspektyvas. Lyginant su 2021 m., beveik pusė įmonių augino tiek apyvartą, tiek darbuotojų skaičių. Žvelgiant į ateitį, 67 proc. įmonių pareiškė, jog tikisi tolesnio apyvartos augimo, o 46 proc. mano, kad didins savo darbuotojų skaičių. Bet kurios…
Nacionalinio saugumo patikra patvirtino – „Eksplosita“ atitinka Lietuvos strateginius interesus
Bendrovė „Eksplosita“, siekianti Lietuvoje vystyti prieštankinių minų gamybą, sėkmingai praėjo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos patikrą. Komisijos išvadoje patvirtinta, kad bendrovės veikla atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. „Tai svarbus institucinis patvirtinimas, kad mūsų veiklos kryptis ir partnerystės yra suderintos su Lietuvos saugumo interesais. Akivaizdu, tai stiprins pasitikėjimą tarp verslo ir valstybės institucijų“, – teigė „Eksplosita“ vadovas Vaidas Zubavičius. Prie lietuviškos bendrovės plėtros bei naujo gynybinio pajėgumo vystymo prisideda ir Estijos kapitalo investuotojas „Nitrotol“, veikiantis karinės pramonės ir sprogmenų technologijų srityje. Šios įmonės patirtis ir kompetencijos laikomos vienomis reikšmingesnių regione, o jos dalyvavimas „Eksplosita“ veikloje vertinamas, kaip papildomas patikimumo, technologinio pajėgumo ir aukštų saugumo standartų užtikrinimo veiksnys. „Estijos…
Į verslo centrą „Hero“ kviečiami meno mylėtojai: čia atidaryta nauja Ievos Trinkūnaitės paroda „Gelmė“
Verslo centre „Hero“, šalia nuolat čia esančių V. Suncovo instaliacijų ir S. Strėlės paveikslų, iki balandžio 3 dienos galima apžiūrėti ir jaunos menininkės Ievos Trinkūnaitės parodą „Gelmė“. Naujausias Vilniaus verslo centras „Hero“ vis labiau įsitvirtina ne vien kaip moderni ir į gerą žmonių savijautą orientuota darbo, bet ir kaip meno erdvė. Pastarąjį penktadienį čia atidaryta galerijos „The Rooster Gallery“ pristatoma paroda „Gelmė“ – jautrus, šiuolaikiškas pasakojimas apie žmogaus ir gamtos santykį, kuriame estetika susilieja su ekologine refleksija. „Mūsų bendradarbiavimas su „Realco“ prasidėjo dar pernai, kai šios bendrovės projekte „Algirdo 3“ buvo atidaryta kitos mūsų atstovaujamos menininkės, Vitos Opolskytės personalinė paroda „nieko tokio“. Labai tikiuosi, kad šis bendradarbiavimas taps tradicija ir…
Užsitęsus energetikos krizei – nauja maisto infliacijos banga?
Lietuvai nespėjus pamiršti 2021-2022 m. maisto kainų šoko, bręsta dar vienas. Energijos nešėjų kaina tiesiogiai „įsiūta“ į maisto pridėtinės vertės grandines. Jau galima stebėti aštrią azoto trąšų kainų reakciją į krizę, netruks į viršų užsiriesti ir žemės ūkio žaliavų kainų kreivės. Jei karas Artimuosiuose Rytuose greitu metu nesibaigs, tai neišvengiamai sukels dar vieną maisto žaliavų infliacijos bangą, kuri paveiks ir maisto prekių infliaciją galutiniams vartotojui. Energetikos krizės retai apsiriboja vien tik aukštesnėmis naftos, dujų, elektros ar degalų kainomis – jų poveikis nuvilnija plačiai, o svarbiausia paliečia jautrias maisto rinkas. Žemės ūkis yra itin energetiškai intensyvus sektorius: energija yra būtina nuo lauko iki parduotuvės lentynos. Dyzelinas, kurio kainos jautriausiai sureagavo į…
Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų? Beveik pusė turto žalų – dėl netyčia sugadintų daiktų
Nukritęs kompiuteris, sudužęs telefonas ar netyčia sugadintas kitas buities daiktas – tokios kasdienės situacijos dažniausiai tampa gyventojų turto žalų priežastimi. „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, 2025 m. tokie incidentai sudarė beveik pusę (42 proc.) visų registruotų turto žalų. „Per praėjusius metus iš viso išnagrinėjome virš 26 tūkst. gyventojų pranešimų apie turto žalą ir atlyginome daugiau kaip 19 mln. eurų nuostolių. Nors kalbant apie turto apsaugą dažnai galvojama apie gaisrus ar gamtines stichijas, mūsų duomenys rodo, kad gyventojai kur kas dažniau susiduria su paprastais buitiniais incidentais. Tačiau net ir sudužęs telefonas, televizorius, įskilusi kaitlentė ir panašūs atvejai gali pareikalauti nemenkų neplanuotų išlaidų“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės klientų aptarnavimo ir…
Apklausa: lietuviai labiausiai nerimauja dėl sveikatos sukrėtimų, bet finansiškai jiems pasirengusi tik dalis
Dėl savo ir artimųjų sveikatos bei gyvybės nerimauja didelė dalis Lietuvos gyventojų, tačiau draudimu pasirūpina tik kas trečias, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Rezultatai atskleidžia aiškų atotrūkį tarp to, kas gyventojams kelia didžiausią nerimą, ir to, kokių priemonių imamasi. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai, padedantys apsaugoti savo pajamas ir išlaikyti finansinį stabilumą yra svarbi finansinės sveikatos dalis. „Net du trečdaliai gyventojų teigia nerimaujantys dėl artimųjų sveikatos bei gyvybės, 46 proc. baiminasi su sveikata ir gyvybe susijusių nelaimių, o 42 proc. nerimą jaučia dėl savo pačių sveikatos. Vis dėlto, gyvybės draudimą bei draudimą nuo nelaimingų atsitikimų turi tik apie trečdalis gyventojų – likusieji dažniau pasikliauja santaupomis ar kitais asmeniniais sprendimais“, – sako…
Pasaulinė vandens diena: mokslas ir mikrobai kovos su pavojinga, bet mažai žinoma grėsme Lietuvos vandeniui
Kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena kasmet primena apie vieną svarbiausių žmonijos išteklių – gėlą vandenį. Tačiau šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie vandens trūkumą, bet ir jo kokybę. Viena iš mažiau matomų, tačiau itin pavojingų grėsmių – sąvartynų filtratas. Pasaulio bankas skaičiuoja, kad kasmet pasaulyje susidaro apie 2,1 mlrd. tonų komunalinių kietųjų atliekų, o iki 2050 m. šis kiekis gali viršyti 3 mlrd. tonų. Lietuvoje kasmet susidaro apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. Toks mastas daro tiesioginį poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai: dirvožemiui, orui ir ypač vandeniui. Sąvartynų filtratas – grėsmė gėlam vandeniui ir žmonių sveikatai Filtratas – tai nuotekos, susidarančios vandeniui skverbiantis per sąvartynuose esančias atliekas. Jose…
DIDŽIAUSIAI KAUNO IR MARIJAMPOLĖS VERSLO BENDRUOMENEI RŪPI DEMOGRAFIJOS IŠŠŪKIAI
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo forume „Kauno ir Marijampolės regionų gyvybingumas: demografijos iššūkiai ekonomikai“ akcentuota, kad demografiniai pokyčiai daro vis didesnį poveikį regionų ekonominei raidai, darbo rinkos stabilumui ir Lietuvos konkurencingumui, todėl būtini koordinuoti verslo, valdžios ir mokslo sprendimai. Demografija – ne ateities rizika, o dabarties realybė Penktadienį Kaune verslo bendruomenės, politikos, valdžios, švietimo ir mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei viešojo sektoriaus atstovai ieškojo sprendimų, kaip stiprinti šalies demografinį atsparumą ir kurti ilgalaikę valstybės raidos viziją. Atidarydamas forumą, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas Zigmantas Dargevičius sakė: „Šiandien kalbame ne apie vieną iš daugelio problemų. Kalbame apie problemas, kurios nulems Lietuvos kryptį artimiausiems dešimtmečiams. Demografija šiandien…
