Lietuva toliau įsitvirtina kaip viena sparčiausiai augančių ir tvirčiausių startuolių ekosistemų regione ir pasaulyje. Tai parodė naujausias „StartupBlink“ pasaulinio startuolių ekosistemų indeksas, kuriame Lietuva užėmė 16 vietą pasaulyje, o Vilnius pakilo į 71 vietą pasaulyje. Šalies sostinė buvo išskirta kaip geriausias Europos Sąjungos miestas kibernetinio saugumo industrijai. Lietuva viena vieta pakilo ir Europoje – į 10 vietą bei Europos Sąjungoje (ES), kur užėmė 8 vietą, aplenkdama Airiją. Šalis taip pat yra įsitvirtinusi antroje pozicijoje Vidurio ir Rytų Europoje. „Lietuvos kilimas pasauliniame reitinge per vieną poziciją, o Vilniaus – per dvi, atspindi spartų šalies startuolių ekosistemos augimą per pastaruosius kelerius metus. Tai, kad įsitvirtinome tarp dvidešimt geriausių pasaulio startuolių ekosistemų yra…

Augant elektroninės prekybos vartotojų skaičiui ir mokėjimo sprendimų pasiūlai, verslui gali kilti iššūkių užtikrinti savo klientų poreikius atitinkančius atsiskaitymo būdus. Kaip tiksliai pasirinkti ir kodėl pigiausias sprendimas ne visuomet pasiteisina? Keičiasi vartotojų įpročiai Eurostato duomenimis, 2022 m. 91 proc. ES gyventojų nuo 16 iki 74 m. naudojosi internetu, o 75 proc. iš jų naudojosi elektronine prekyba. Tokių pirkėjų proporcija išaugo nuo 55 proc. 2012 m. iki 75 proc. 2022 m. Lietuvoje 2012 m. elektronine prekyba naudojosi 13,6 proc. gyventojų, 2023 m. – jau 48,3 proc., o pats pikas (50,5 proc.) buvo pasiektas 2021 m., COVID-19 pandemijos metu. Stiprėjant elektroninės prekybos rinkai, auga ir atsiskaitymo negrynaisiais pinigais apimtys. Europos Centrinio Banko…

Lietuvos tekstilės pramonė pastaraisiais metais patyrė ne vieną krizę. Sunkumus kelia energetikos kainų šuoliai, mažėjantys užsakymai, darbuotojų stygius ir ekonominis nestabilumas. Mūsų šalies tekstilės atstovai, užsiimantys lininių produktų gamyba, teigia, kad didžiausias iššūkis jiems – ženkliai pabrangusi žaliava. Gaminiai su linu šiandien prilyginami prabangos prekėms. Įveikė grėsmes Daugiau kaip 65 m. Panevėžyje gyvuojanti įmonė „Linas LT“ gamina ir eksportuoja lininius ir puslininius audinius bei namų tekstilės gaminius. Šie gaminiai skirti klientams, mėgstantiems natūralumą, ekologiją bei išskirtinumą, sako bendrovės direktorė Vilita Kubilienė. Įmonėje atliekami visi gamybos etapai – audimas, apdaila ir siuvimas. Šiuo metu įmonėje aktyviai atnaujinama gamyba – investuojama į naujus įrengimus, metų gale planuojama paleisti naują plataus audinio gamybos…

Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Viada LT“ pernai į savo 131 degalinę pritraukė 27,5 mln. klientų – 8 proc. daugiau nei 2022 m., kas leido parduodamų prekių ir paslaugų pajamas padidinti 15 proc. iki 104,1 mln. Eurų. Degalinėse parduodamo maisto produktų bei kavos gėrimų pardavimai augo net 28 proc.  Iš viso 2023 m. bendrovė gavo 899,7 mln. eurų pajamų, o jos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 8,49 mln. eurų. „Nors „Viada LT“ 2023 m. turėjo gana stabilias naftos produktų kainas ir augančius degalų litrų pardavimus: pardavėme 763 mln. litrų degalų – 6 proc. daugiau nei 2022 m., tačiau vidutinė degalų litro kaina, kurią pirkėjai…

Nors daugelis būsto paskolų gavėjų, ne paslaptis, mėgsta pakeiksnoti bankus dėl aukštų paskolų palūkanų, visgi tikslinga pirmiausia pasiremti statistika. O ji akivaizdžiai rodo, kad bankų „apetitas“ mąžta – per 4 metus būsto paskolų palūkanų marža sumažėjo beveik trečdaliu. Tai palanki žinia norintiems skolintis šiandien, bet ką daryti tiems, kurie būstą už skolintus pinigus įsigijo prieš 5 ar 6 metus? Atsakymas paprastas – kreiptis į bankus ir persitarti dėl palankesnių finansavimo sąlygų. Deja, dešimtys tūkstančių būsto paskolų savininkų nesinaudoja šia galimybe pagerinti finansinę savo ir visos šeimos gerovę. Statistika rodo, kad naujai suteiktų būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma vidutinė marža per pastaruosius 4 metus sumažėjo 0,75 proc. punkto – nuo…

Pavarčius parduodamų būstų skelbimus, nesunku pastebėti, kad seniau statyti žemesnės energinės klasės būstai pasižymi patrauklesnėmis kainomis. Kita vertus, už jų gali slypėti tūkstančius eurų per metus siekiančios išlaidos. Kokios jos ir kuo pasižymi skirtingos pastatų energinės klasės, pasakoja „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius. Skiriamos 9 energinės klasės – nuo žemiausios G iki aukščiausios A++ klasės. Pastato energinė klasė nustatoma atsižvelgiant į jo grindų plotą ir namo tipą, izoliacines ypatybes, langų būklę ir kokybę, pagrindinius šildymo ir karšto vandens tiekimo ypatumus bei apšvietimą. Lietuvoje statomiems pastatams jau 18 metų yra keliami vis aukštesni energinės klasės reikalavimai, tačiau rinkoje vis dar įsigyjama nemažai ir žemos energinės klasės būstų, dažniausiai statytų…