Šiuolaikinėse organizacijose žinių ir patirties perdavimas tampa itin svarbiu tvarumo aspektu. Dėl to vis daugiau įmonių skiria dėmesį vidiniams lektoriams – patyrusiems specialistams, kurie dalijasi savo žiniomis su naujais darbuotojais. Šis žingsnis ne tik užtikrina, kad vertinga patirtis neišeitų iš organizacijos, bet ir prisideda prie tvarios įmonės kultūros kūrimo. Draugišką kolegą keičia profesionalas „Populiarų „didžiojo brolio“ principą, kuomet naujam kolegai yra paskiriamas patyręs darbuotojas, šalia savo darbo dar ir apmokantis „naujoką“, keičia verslui prasmingesnė taktika – vidinis lektorius, besirūpinantis tik kokybiška pretendento į laisvą poziciją integracija į organizaciją“, – apie modernėjantį verslo organizacijų požiūrį į naujo darbuotojo adaptacijos iššūkius kalba „Academia Dominorum“ bendraįkūrėjas, lektorius Andrius Janiukštis. Anot jo, bandomasis laikotarpis…

Finansinių nusikaltėlių atakų aktyvumui nemažėjant, jų metodai tampa vis išradingesni ir sunkiai atpažįstami net patiems kritiškiausiems. Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, vasarą gyventojai dar labiau atsipalaiduoja, todėl sukčiams, besinaudojantiems tam tikrais metodais, gyventojai neretai tampa lengvu grobiu. Banko ekspertas atskleidė šiuo metu populiariausias gudrybes, kuriomis sukčiai sėkmingai išvilioja pinigus. Patikimumą pelno patys pervesdami pinigų Kone sunkiausiai atpažįstamos tokios sukčių atakos, kuriomis sukčiai pirmiausia vartotojui įrodo, kad pasiūlymai nėra melagingi, ir taip pelno žmonių pasitikėjimą. „Šiuo metu aktyviai plinta investicinis sukčiavimas – nusikaltėliai pasiūlo vartotojui investuoti ir uždirbti didelę grąžą, kuri pradžioje skamba neįtikėtinai. Norėdami įgyti žmogaus pasitikėjimą, sukčiai iš pradžių paragina…

Centriniai bankai retai ir lėtai keičia palūkanų normas. Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas (ECB) sumažino palūkanų normą praėjus 9 mėn. po paskutinio palūkanų normų pakėlimo, o pastarąjį kartą ECB pagrindinę palūkanų normą šiek tiek pamažino beveik prieš 5 metus. Vis dėlto šįkart palūkanų normos buvo sumažintos 0,25 procentinio punkto – taip smarkiai ECB palūkanas paskutinį kartą sumažino beveik prieš 12 metų euro zonos skolų krizės įkarštyje. Kodėl ECB sumažo palūkanų normą? Pirmiausia tai susiję su sparčiai atslūgstančia kainų augimo banga. Infliacija euro zonoje siekė beveik 10 proc. 2022 m. viduryje, kai ECB pradėjo kelti palūkanų normas. Tokia euro zonoje dar neregėta infliacija kilo susidūrus pokovidiniam vartojimo bumui ir sutrūkinėjusioms tiekimo grandinėms. Kainų augimas dar…

Dirbtinis intelektas tapo viena iš sparčiausiai besivystančių ir didžiausią įtaką darančių technologijų pasaulyje. Įstatymų leidėjai į tai reaguoja reguliavimo priemonėmis, tokiomis kaip neseniai patvirtintas Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktas. Tuo tarpu dirbtinio intelekto sistemos kaip OpenAI „ChatGPT“ ir Google „Gemini“ jau naudojamos įvairiose verslo srityse: klientų aptarnavimo, tekstų kūrimo, duomenų analizės ir sprendimų priėmimo. Dirbtinis intelektas geba greitai ir efektyviai atlikti sudėtingas užduotis, automatizuoti pasikartojančius procesus ir generuoti įžvalgas iš didelių duomenų masyvų, taip didindamas darbo našumą ir verslo konkurencingumą. Dėl šių privalumų vis daugiau įmonių pasitelkia dirbtinį intelektą kasdienėje veikloje, prisitaikydamos prie rinkos pokyčių ir kurdamos naujas verslo galimybes. Tačiau lengva ir nemokama prieiga prie tokių dirbtinio intelekto įrankių…

Lietuvos sostinėje ir toliau pastebimas aukštųjų technologijų įmonių sektoriaus augimas. „Startup Lithuania“ duomenimis, vien pernai informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus bendra Vilniaus mieste esančių startuolių vertė siekė 7,7 mlrd. eurų, o finansinių technologijų sektorius įvertintas 1,8 mlrd. eurų. Augantys startuoliai susiduria su aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumu, o šiai problemai spręsti neretai žvalgomasi darbuotojų iš užsienio. Tyrimai rodo, kad net 4 iš 5 į sostinę persikėlusių užsieniečių, o tarp jų ir IT specialistų, miestą vertina teigiamai ir džiaugiasi šiuo sprendimu. Specialistai kalba apie profesinį perdegimą  Vilniuje vykusioje tarptautinėje programinės įrangos kūrėjų konferencijoje „DevDays“, kelti klausimai ne tik apie technologijų diegimo ir programavimo praktiką, bet ir apie profesinio perdegimo keliamus iššūkius. Pastebėta,…

Dar pernai Vidaus reikalų ministerijai 52 miestų vietos veiklos grupės (VVG) pateikė vietos plėtros strategijas finansavimui pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą. Iš jų net 39 miestų VVG strategijos buvo patvirtintos. 2021–2027 metų laikotarpiu iš viso vietos plėtros strategijoms rengti, įgyvendinti ir administruoti skirta daugiau nei 52 mln. eurų. Tai yra daugiau nei du kartus lyginant su praėjusiu laikotarpiu. „Mažinti socialinę atskirtį, didinti įsidarbinimo galimybes, skatinti verslumą ir savanorystę – tai tikslai, kurių siekiame kartu su miestų bendruomenėmis. Jos geriausiai žino ne tik savo poreikius ir problemas, bet ir būdus, kaip jas spręsti, pasitelkiant Europos Sąjungos investicijas. Žmonės, kurie dalyvauja projektų veiklose, tobulina savo socialinius gebėjimus, pagerina vietą…

Ar pirmosios pagalbos įgūdžiai darbo vietoje yra svarbu? Neretu atveju, jei teisinis reguliavimas ar verslo specifika to neprašo, pirmosios pagalbos mokymai dažnam, ypač biurų darbuotojui, tampa tik dar viena varnele ar parašu vidinėje darbų saugos sistemoje. Tačiau taip būti tikrai neturėtų. Šių metų pavasarį mūsų iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad net 49 proc. labai svarbu, o dar 44 proc. – greičiau svarbu, kad bendradarbiai ar šeimos nariai mokėtų suteikti pirmąją pagalbą. Tad itin didelė visuomenės dalis turi pagrįstų lūkesčių, kad bendradarbis, ištikus nelaimei, galėtų išgelbėti šalia esančio žmogaus gyvybę. Be to, karas Ukrainoje reikšmingą dalį Lietuvos gyventojų paskatino atkreipti dėmesį į gebėjimą suteikti pirmąją…

„Evernord Asset Management“ įsteigtas fondas „Evernord Marbella Property Fund I“ pirmuoju lėšų pritraukimo etapu projektui Ispanijos kurortiniame Marbeljos regione pritraukė 8,5 mln. eurų investuotojų lėšų. Pirmuoju etapu pritrauktos lėšos bus skirtos 1,16 ha ploto sklypui prestižiniame Marbeljos Cascada Camojan rajone įsigyti. Projekto metu sklypą ketinama padalinti į 6 mažesnius sklypus, kuriuose bus projektuojamos maždaug 1000 kv. m ploto individualios vilos.   Planuojamas „Evernord Marbella Property Fund I“ fondo dydis – 17 mln. eurų.   „Ispanijos pietūs gana greitai tapo viena iš geidžiamų krypčių Lietuvos investuotojams, todėl nebereikia daug pasakoti apie geografiją, klimatą ar vertės dedamąsias. Kita vertus, didesnės apimties Lietuvos investuotojų sėkmės istorijų iš šio regiono viešumoje dar nelabai girdime,…