Verslas

Pirmoji pagalba biure – kodėl jos svarba išaugo?

Ar pirmosios pagalbos įgūdžiai darbo vietoje yra svarbu? Neretu atveju, jei teisinis reguliavimas ar verslo specifika to neprašo, pirmosios pagalbos mokymai dažnam, ypač biurų darbuotojui, tampa tik dar viena varnele ar parašu vidinėje darbų saugos sistemoje. Tačiau taip būti tikrai neturėtų.

Šių metų pavasarį mūsų iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad net 49 proc. labai svarbu, o dar 44 proc. – greičiau svarbu, kad bendradarbiai ar šeimos nariai mokėtų suteikti pirmąją pagalbą.

Tad itin didelė visuomenės dalis turi pagrįstų lūkesčių, kad bendradarbis, ištikus nelaimei, galėtų išgelbėti šalia esančio žmogaus gyvybę. Be to, karas Ukrainoje reikšmingą dalį Lietuvos gyventojų paskatino atkreipti dėmesį į gebėjimą suteikti pirmąją pagalbą. 

Tai signalas įmonių vadovams dėl kelių priežasčių. Pirmoji – karas Ukrainoje mums kelia nerimą. Vieniems daugiau, kitiems mažiau, tačiau visi ieškome galimybių ir įrankių, kaip jį sumažinti. Gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą yra vienas iš jų. 

Tą rodo ir minėtas mūsų tyrimas – kas penktas šalies gyventojas, paskatintas geopolitinio neapibrėžtumo, jau dalyvavo ar ketina dalyvauti pirmosios pagalbos suteikimo mokymuose. Tokie netikėtumams pasirengę kolegos, tikėtina, jaučiasi kiek ramiau, o tai turi įtakos ir jų produktyvumui darbe – mažesnis nerimas mums leidžia dirbti efektyviau.

Antroji priežastis – pasirengimą galimiems netikėtumams galima išnaudoti ir kaip darbdavio įvaizdžio žinutę bei papildomą išskirtinumą rinkoje.

Darbdavio įvaizdžio komunikacijoje darbdaviai potencialiems kandidatams siekia parodyti, kuo darbas pas juos yra pranašesnis nei pas konkurentus. Dažniausiai čia kalbama apie prasmę darbe, įgalinimą, tačiau teiginys, kad „visi tavo kolegos, įskaitant mane, žino kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą tau užspringus, pargriuvus ar patyrus kitą biuro darbuotojams labiau tikėtiną nelaimę“ greičiausiai surezonuos teigiamai, turint omeny išaugusį Lietuvos gyventojų dėmesį pirmajai pagalbai. 

Be to, žinojimas, kad ekstremaliose situacijose darbuotojai gali pasikliauti vieni kitais, skatina bendruomeniškumo ir pasitikėjimo jausmą, stiprina komandinius ryšius. 

Tiesa, jei pirmosios pagalbos darbe mokysimės tik dėl varnelės – teigiamą efektą vargu ar patirsime. Čia, kaip ir su bet kokiu naujai įgyjamu įgūdžiu, labai svarbi praktika. Jei vieną kartą biure surengsite mokymus, didelė tikimybė, kad po pusmečio žinios pasimirš.

Štai tas pats mūsų tyrimas parodė, kad pirmosios pagalbos mokymus bent kartą gyvenime yra praėję du trečdaliai šalies gyventojų, tačiau tik kas dešimtas buvo atsidūręs situacijoje, kai per pastaruosius trejus metus reikėjo suteikti pirmąją pagalbą. Ir absoliuti dauguma apklaustųjų sutinka, kad prireikus panaudoti žinias pasimestų ir išsigąstų, net jei ir būtų kažkada to mokęsi.

Galiausiai, būtina paminėti, kad darbuotojų gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą yra viena iš rizikų valdymo priemonių, galinti efektyviai padėti mažiems incidentams nepavirsti į dideles problemas.   

Šių metų birželio ir liepos mėnesiais „Lietuvos draudimas“ vykdo akciją „Pirmoji pagalba“, kurios metu kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi 1000-iui Lietuvos gyventojų dovanoja nemokamas paskaitas apie pirmąją pagalbą. 

Paskaitų metu klausytojai galės sužinoti, kaip elgtis asmeniui užspringus, smarkiai kraujuojant, kaip taisyklingai atlikti pradinį suaugusiojo gaivinimą ir naudoti automatinį išorinį defibriliatorių.

Užsiregistruoti į nemokamas paskaitas, kurios vyksta 10 Lietuvos miestų, galima čia: https://ldmokymai.lt/

Aurelijos Kazlauskienės, „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės komentaras žiniasklaidai

Pranešimą paskelbė: Laura Šimkutė, Integrity PR, UAB

Parašykite komentarą