Gyventojai ir verslo įmonės, pasirinkę nefiksuotos elektros kainos planus, pirmadienį, kovo 30 dieną, turėtų itin atidžiai planuoti elektros vartojimą. Remiantis „Nord Pool“ biržos duomenimis, aukščiausi kainų pikai bus ryte nuo 6 iki 08:30 val., kai elektros  kilovatvalandės kaina su PMV ir ESO mokesčiais viršys 1 eurą (315–847 Eur/MWh). Antras pikas numatomas vakare, nuo 18:45 iki 22:00 val., kai kaina vėl šoktels iki 57 ct už kWh su mokesčiais (378 Eur/MWh). Kovo 30 dieną vidutinė kaina Lietuvoje bus aukščiausia visame „Nord Pool“ regione.  Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas teigia, kad tai pirmieji tokie elektros kainų šuoliai šį pavasarį, ir jie gali turėti reikšmingos įtakos sąskaitoms. „Ryte, nuo…

Geras interneto ryšys namuose dažnam atrodo kaip savaime suprantamas dalykas. Dėl to kartais pamirštame, kad jį užtikrina nedidelis ir dažnai net nepastebimas prietaisas, vadinamas modemu. Ne visuomet žinome, kur jį geriausia statyti, kada verta perkrauti ar kaip dažnai atnaujinti. Pasak „Tele2“ mobiliosios įrangos produktų grupės vadovo Edgaro Bartos, tokie sprendimai gali turėti daugiau įtakos namų interneto kokybei nei atrodo. „Iš tikrųjų modemas yra vienas svarbiausių gero ryšio grandinės elementų. Galima turėti naujausio modelio telefoną ar kompiuterį, bet jei namuose stovi kelių metų senumo įrenginys, jis paprasčiausiai nesugebės išnaudoti viso galimo interneto greičio. Interneto kokybei įtakos gali daryti faktoriai, apie kuriuos dažnas net nesusimąsto. Kokybė gali suprastėti dėl netinkamai parinktos vietos modemui pastatyti,…

2026 m. atsivėręs „langas“ suteikė galimybę atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Tačiau kol dalis nusprendusių atsiimti sukauptas lėšas ieško, kur jas investuoti ir kaip ruoštis pensijai, kiti šiuos pinigus planuoja panaudoti trumpalaikėms reikmėms, rodo „Luminor“ banko duomenys. Apie tai, ką atskleidžia tokie gyventojų pasirinkimai bei kokias pasekmes jie iššauks, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Remiantis pirmos sausio mėnesio pusės „Luminor“ banko duomenimis, 24 proc. nusprendusių atsiimti pinigus iš II pensijų pakopos gautas lėšas skirs paskoloms grąžinti, 24 proc. – taupys vaikams, o 18 proc. investuos į fondus, ETF ar III pensijų pakopą. Dar 13 proc. teigia, kad pinigus panaudos kitiems tikslams arba dar nėra apsisprendę. Mažesnė dalis…

Vis daugiau Lietuvos gyventojų patiria įtampą, nerimą ir neapibrėžtumą dėl to, kas vyksta pasaulyje ir aplink juos. Anot Nacionalinio savijautos indekso, reikšminga dalis visuomenės susiduria su nerimo ir emocinės įtampos požymiais, o dalis žmonių jaučia ir ilgalaikį liūdesį. Prie to prisideda ir nuolatinis informacinis triukšmas – neigiamos naujienos, krizės ir nuolat kintanti aplinka stiprina jausmą, kad situacijos kontroliuoti neįmanoma. „Kai pasaulis toks nenuspėjamas ir chaotiškas, natūralu, kad prarandame jausmą, kad galime kažkam turėti įtakos. Tačiau norint susigrąžinti kontrolės jausmą, nebūtina spręsti pasaulinių problemų – kartais užtenka nedidelio, bet apčiuopiamo žingsnio“, – sako aukojimo portalo Aukok.lt direktorė Modesta Kairytė. Dauguma lietuvių nepasinaudoja galimybe skirti 1,2 proc. GPM paramai Vienas paprasčiausių būdų…

Šią žiemą gausiai iškritęs sniegas ir staigus jo tirpsmas pirmosiomis pavasario dienomis graso ne tik potvyniais, bet ir padidėjusia rizika užteršti gyventojų šulinių ir gręžinių vandenį. Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad net iš pažiūros vartoti tinkamas vanduo šį pavasarį gali būti užterštas. Tirpstant dideliam sniego kiekiui žemė nebespėja sugerti drėgmės, todėl paviršinis vanduo kartu su jame esančiais teršalais pradeda sunktis į viršutinius grunto sluoksnius. Iš jų vandeniu pasipildo seklūs šachtiniai šuliniai, o neretai tarša pasiekia ir nesandarius individualius gręžinius. „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Rūta Bubulienė sako, kad individualių vandens šaltinių savininkams nieko nelaukiant reikėtų atlikti tiek mikrobiologinius, tiek cheminius vandens tyrimus. „Potvynių vanduo į šulinius gali atnešti…

Keli lašai aliejaus, skutimosi putos ar ausų krapštukas gali tapti tikrais Velykų pagalbininkais – socialiniuose tinkluose plintantys margučių dažymo triukai leidžia pasiekti stebinančių rezultatų be jokių specialių priemonių. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad Velykų savaitę parduotuvėse šoka aukštyn ne tik kiaušinių pardavimai – margučių dažai, daržovės natūraliam marginimui ir kiti pagalbiniai produktai kartu su jais. Tradicijos – tvirtesnės, nei atrodo G. Kitovė pastebi, kad margučių dažymo tradicija šiandien įgauna naujų spalvų – tiek pažodžiui, tiek perkeltine prasme. Šiemet lojalių „Iki“ pirkėjų apklausa patvirtino, kad natūralumas – ant bangos: net 63 proc. lietuvių teigia margučius dažantys natūraliais dažais. Maždaug 22 proc. renkasi parduotuvėse parduodamus dažus, apie 11…

Iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“, kurią palaikantys gyventojai taromatuose aukoja užstato lėšas gamtos išsaugojimui, jau pasiekė aiškiai išmatuojamą rezultatą – per 64 hektarus apsaugotų miškų. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skaičiuoja, kad senųjų miškų išpirkimui „Sengirės fondas“ panaudojo beveik 85 proc. surinktų lėšų, o likusias 15 proc. fondas šiemet planuoja skirti naujai išperkamiems miškams įsigyti. „Pradėdami iniciatyvą nesitikėjome, kad tiek daug gamtą mylinčių žmonių palaikys mūsų idėją ir nuosekliai aukos užstatą taromatuose. Jau dabar gyventojų dėka apsaugota daugybė svarbių buveinių su tūkstančiais jose gyvenančių rūšių. O artėjant vasarai stiprėja tikimybė, kad aukojamų lėšų dar pagausės, nes šiltuoju metų laiku grąžinama pastebimai daugiau pakuočių. Patirtis rodo, kad dalis jų užstato yra…